K. Glaveckas: „Lipant iš krizės svarbu ne tik pasiskolinti pinigų, bet ir tinkamai juos išleisti“

K.Glaveckas

Skubus valstybės biudžeto peržiūrėjimas, stabdant visas nereikalingas investicijas ir projektus, griežtas ir efektyvus pasiskolintų milijardinių pagalbos lėšų administravimas  bei visuomenės išvedimas iš šoko būsenos – tokius pagrindinius pandemijos sukeltos ekonomikos krizės įveikimo receptus siūlo liberalas Kęstutis Glaveckas.

„Visi mes norime, kad ši pasaulinė nelaimė baigtųsi ir visi grįžtume į įprastines gyvenimo vėžes. Suvaldant tokias ekstremalias situacijas, visi padarome klaidų ir turime jas ištaisyti. Jeigu, vaizdžiai kalbant, pastatytume dabartinės krizės pastatą, tai didžiausias kambarys tektų laukiamajam, kuriame gyvena panika ir baimė. Ekonominiu požiūriu pasakyti kada tai baigsis yra labai sunku, bet prošvaistė matyti. Tiesa, šįkart, skirtingai nei per paskutinę krizę, svarbiau yra ne kur santykinai pigiai pasiskolinti pinigų ekonomikai gelbėti, bet kaip tuos pinigus tinkamai išleisti, administruoti ir valdyti. Būtent nuo to didžia dalimi ir priklausys Lietuvos išėjimas iš recesijos ir net depresijos“, - teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas.

Parlamentaro įsitikinimu, vienas pirmųjų žingsnių lipant iš ekonomikos krizės būtų skubus valstybės biudžeto peržiūrėjimas, stabdant visas nereikalingas investicijas ir projektus, o atsilaisvinusias lėšas nukreipiant smulkaus ir vidutinio verslo gyvybingumo palaikymui.

K. Glaveckas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu šalies komerciniuose bankuose yra apie 25 mlrd. eurų indėlių (fizinių ir juridinių asmenų). Todėl kyla akivaizdus klausimas – kodėl valstybė nesikalba su indėlininkais dėl reikalingų lėšų pasiskolinimo su Vyriausybės garantijomis.

„Mes patys turime didžiulius finansinius išteklius, bet galvojame, kad daugiau pasiskolinus iš šalies bus geriau. Čia itin išauga Lietuvos banko vaidmuo ir atsakomybė. Dabar jis turi imtis aktyvios finansinės institucijos rolės, parodyti savo kaip centrinio banko galią per komercinių bankų kontrolę, per paskirstymo kontrolę, pinigų davimą ar nedavimą – kad komercinių bankų palūkanos būtų stabilios, jomis nebūtų piktnaudžiaujama, o paskolos būtų išduodamos tiems, kam jos yra iš tiesų reikalingos“, - pabrėžia Seimo narys K.Glaveckas.

Parlamentaro pozicijai, jog ne mažiau svarbu yra ir panikos bei baimės žmonių galvose, kurios gali sugriauti bet kokį valdymą ir reformas, suvaldymas, pritaria ir psichinę šalies sveikatą analizuojantys ekspertai. Pastarųjų teigimu, per pandemijos krizę nerimą patiriančių Lietuvos gyventojų padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo 19,8 iki 35,6 proc.).

„Toks neigiamų emocijų šuolis yra labai pavojingas žmonių fizinei ir psichinei sveikatai. Neigiamų emocijų pliūpsnis tik iš dalies aiškintinas tomis ypatingomis sąlygomis, kuriomis gyvename. Manau, kad iš atsakingų asmenų skamba pernelyg daug gąsdinimų vietoje to, kad žmonės būtų raminami. Suprantamas noras mobilizuoti žmones elgtis atsakingai, tačiau baimė – ne vienintelė priemonė. Dar kita didžioji klaida – dalinimas visuomenės į mes, sveikieji, ir tie „kiti“ – užsikrėtę, atvykėliai ar pan. Tai didina nepasitikėjimą vieni kitais, skaldo visuomenę“, – teigia psichologas dr. Gintaras Chomentauskas.