fbpx

Jei Lietuvos Vyriausybė nesiims skubių sprendimų, „Rail Baltica“ ir Lietuva gali negauti papildomos ES paramos

  • Liberalai.lt
  • kovo 4, 2020
  • Aktualijos
Petras Auštrevičius

Europarlamentaras Petras Auštrevičius ragina Lietuvos Vyriausybę greičiau spręsti užsitęsusius europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ valdymo klausimus – jei to nebus padaryta, rizikuojama netekti papildomos šimtamilijoninės Europos Sąjungos paramos. Jau rytoj, kovo 5 dieną, Briuselyje vyks „Rail Baltica“ projektui skirtas forumas, kuriame dalyvaus už projektą atsakingi Baltijos šalių ir Europos Komisijos pareigūnai.

„Nesutarimų ir aštrių kampų tarp Baltijos šalių projekto vystytojų vis dar yra per daug, o pradelsti terminai ir bendrų sprendimų nebuvimas kelia grėsmę, kad bus prarasti keli šimtai milijonų eurų galimos papildomos ES paramos lėšų. Suprantama, kad skirtingus Baltijos šalių interesus ir poreikius reikia derinti, bet pažangos lygis kol kas netenkina Europos Komisijos. Dabartinėmis sąlygomis tikslas turėti modernią greitą europinę vėžę, kuri veiktų jau 2026 metų pabaigoje ir nusidriektų nuo Talino per Lietuvą iki pat Varšuvos bei sujungtų mus su visa Europa – šis siekis išlieka labai miglotas“, – sako europarlamentaras, frakcijos „Renew Europe“ narys P. Auštrevičius, einantis EP Transporto ir turizmo pakomitečio pavaduojančiojo nario pareigas.

P. Auštrevičius pabrėžia, kad dar 2019 m. gruodį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerams trišaliame susitikime Rygoje sutarus asmeniškai kontroliuoti „Rail Baltica“ vystymą, sprendimai vis dėlto nebuvo rasti.

„Šiuo atveju kalbame ne vien tiktai apie bendrą projekto infrastruktūros valdymo modelį, dėl kurio Lietuvos ir likusių Baltijos šalių pozicijos išsiskiria. Yra ne vienas nesuderintas klausimas, yra tos pačios Europos Komisijos pastabos, bet nėra sprendimų. Todėl Lietuvos Vyriausybės ir premjero S. Skvernelio duoti pažadai, dabartinės Susisiekimo ministerijos neveiklumas yra grėsmė visam „Rail Baltica“ projektui, o kartu ir Lietuvos kaip partnerės patikimumui. Europos Komisija tikisi, kad Lietuva pasiūlys aiškius bendro projekto valdymo sprendimus, laikysis duotų įsipareigojimų. Premjero S. Skvernelio iniciatyva svarbi, kad Lietuva gautų maksimalią europinę paramą greitosios geležinkelio vėžės tiesimui mūsų šalies teritorijoje“, – sako europarlamentaras P. Auštrevičius.

Europarlamentaro teigimu, nuo būsimų Lietuvos Vyriausybės ir projekto partnerių Baltijos šalių sprendimų priklausys ir projektui„Rail Baltica“ skirsiama paramos dalis iš ES daugiamečio biudžeto, apimanti laikotarpį nuo 2021 iki 2027 metų. Planuojama, kad projektas „Rail Baltica“ bus baigtas iki šio laikotarpio pabaigos.

Projekto sąmata siekia 5,8 mlrd. eurų, iki šiol „Rail Baltica“ projektui skirta 800 mln. eurų. „Rail Baltica“ europinio standarto elektrinė geležinkelio vėžė tiesiama nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio, geležinkelio ilgis sieks 870 kilometrų.