fbpx

J. Šuklinas: „Sportą ir politiką sieja bendras principas – rezultatai pasiekiami aktyviu ir sąžiningu darbu“

V.Šikšnian nuotr.

Sausį Liberalų sąjūdį papildė būrys veiklių ir motyvuotų narių. Prie Visagino skyriaus prisijungęs Jevgenijus Šuklinas su savo politine komanda sako, kad partiją rinkosi kruopščiai – vertybės labiausiai sutapo su Liberalų sąjūdžiu.

Pakalbėjome su J. Šuklinu plačiau – apie politinį kelią ir siekius jame bei kuo sportininko patirtis bus naudinga siekiant tikslų politikoje.

Kas paskatino užsiimti politine veikla? Kodėl būtent savivaldoje, o ne nacionalinėje politikoje? 

Visada jaučiau palaikymą iš visaginiečių, tad užsiimti šia veikla paskatino meilė savo miestui. Jei jau nusprendžiau gyventi Visagine ir kviečiu kitus žmones čia sugrįžti, o turistus apsilankyti – reikia ir pačiam įsitraukti į miesto tobulinimą. Taigi, subūriau savo komandą ir dalyvavome vietos savivaldos rinkimuose su komitetu „Visaginas – tai mes“.

Na, o kalbant apie savivaldą, o ne nacionalinę politiką, šiuo metu man svarbiausia pagerinti Visagino miestą, kad žmonėms būtų gera čia gyventi. Esu pasiruošęs įdėti visą savo energiją įgyvendinant idėjas Visagine. Be to, daug metų skyriau profesionaliam sportui, todėl teko didžiąją dalį laiko praleisti svetur. Tad dabar norisi daugiau laiko praleisti Visagino mieste, kur puiki gamta ir man gera.

Pradėti politinę karjerą yra išties didelis iššūkis, ar ši patirtis neišgąsdino?

Žinoma, mažiau laiko lieka kitoms veikloms, pavyzdžiui, sportui, kuriam kaip profesionalus sportininkas atidaviau 20 savo gyvenimo metų. Tačiau, politikoje esu jau apie 7 metus ir tai man antroji kadencija savivaldos taryboje. Subūrėme aktyvią, darbščią komandą, kurios sudėtis, skirtingai nei kitų komitetų, kurie susiburia tik rinkimams, nepakito –  savivaldos taryboje turėjome net 9 mandatus. Taigi, mus suvienijo meilė savo miestui, o ne asmeniniai interesai. Be to, politinė veikla atliepia ir mano išsilavinimą – esu baigęs viešojo administravimo magistrantūros studijas.

Kodėl nusprendėte prisijungti prie Liberalų sąjūdžio? Gal jau turite konkrečių idėjų ir tikslų? 

Tapti partijos nariu yra rimtas sprendimas. Nesu iš tų žmonių, kurie dažnai keičia savo nuostatas ar vertybes, taigi, jų nuosekliai laikausi tiek gyvenime, tiek sporte, tiek politikoje. Galbūt tam ir reikėjo tų 7 metų savivaldoje apsispręsti ir įvertinti Lietuvos partijų pozicijas. Svarstant narystę partijoje mano tikslas buvo ne kuo greičiau priimti sprendimą ir siekti karjeros aukštumų politikoje, o pasirinkti atsakingai. Teko pažinti ne vieną tikrai gerą politiką iš įvairių partijų, taip pat ir iš Liberalų sąjūdžio, tačiau ieškojau daugiausia sąlyčio taškų su mano paties požiūriu. Žaviuosi tuo, jog liberalai yra išties atsinaujinusi partija, kurioje atsiranda vis daugiau naujų veidų, tokių, kaip perspektyvūs, jauni savivaldybių merai: A. Šatevičius ir D. Kaminskas, Seimo narė Edita Rudelienė. Teko ne kartą su šiais žmonėmis bendrauti, juos stebiu ir džiaugiuosi jų šiuolaikišku mąstymu ir entuziazmu. Taigi, per šį laiką supratau, jog norėčiau būti būtent tokios komandos dalimi, kokią yra subūręs Liberalų sąjūdis.

Kuo jus labiausiai žavi Visaginas? Koks jūsų manymu yra dabartinis jo identitetas be atominės elektrinės? 

Atominio identiteto pamiršti turbūt nepavyks ir nėra tam poreikio, tai – istorija. Tačiau buvo laikas, kai ši elektrinė subūrė miestą ir pritraukė į Visaginą itin daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, kurie aptarnavo jos veiklą. Vyrauja klaidingas įsitikinimas, jog po elektrinės uždarymo Visaginas yra pigios darbo jėgos miestas, priešingai – čia gyvena išties aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių patirtis ir išsilavinimas gali prisidėti prie inovatyvių verslų plėtros Visagine.

Stengiamės keisti šį negatyvų požiūrį ir pritraukti kuo daugiau investicijų į mūsų miestą. Taigi, turime siekį tapti mokslo ir IT centru, kurio veiklai bendradarbiaudami su specialistais siekiame įrengti HUB‘s (liet. centrus).

Čia grįžta ir jaunos šeimos, kurioms galime užtikrinti ne tik gerą gyvenimo kokybę, bet ir išvengti didmiesčiams būdingų problemų, kaip: eilės darželiuose, susisiekimo trikdžiai, didelės būsto kainos ir panašiai. Be to, turime itin aukštus neformalaus ugdymo lankomumo rodiklius, o savivaldybė savo ruožtu padengia didelę įvairių veiklų finansavimo dalį. Taip pat, jaunimui įkvėpti svečiuotis kviečiame pasaulyje žinomus visaginiečius, kaip: O. Peretyatko, A. Orlovą, O. Kolobovaitę, I. Aksionovą, R. Labucką ir kitus.

Žinoma, turime ir nuostabią gamtą. Profesionalios sporto karjeros metu teko daug keliauti, bet Visaginas su savo ežerais, miškais, ramybe ir kompaktiškumu yra išties išskirtinė vieta. Ir nors dėl elektrinės negalime plėtoti kurortinio tipo turizmo industrijos, čia tikrai gali užsukti susidomėję svečiai: rengiame ekskursijas, edukacines programas, degustacijas bei treniruotes ir turime išvystytą miesto infrastruktūrą. O aš, kaip veiklus žmogus, asmeniškai itin džiaugiuosi, jog galiu greitai visur nuvykti ir netenka didelės dienos dalies praleisti automobilyje.

Kaip galvojate, kokie jūsų kaip profesionalaus sportininko įgūdžiai pasitarnauja politinėje veikloje? Kur didesnė konkurencija?

Tiek sporte, tiek politikoje, tiek gyvenime principai yra vienodi – reikia kasdien dirbti, būti sąžiningam ir rezultatas anksčiau ar vėliau ateina. Galbūt konkurenciją sporte lengviau įveikti, nes gali tiesiog susikoncentruoti į užduotį ir jai treniruotis, ruoštis niekam nieko neįrodinėdamas – o varžybose parodyti rezultatą. O politikoje kiek sudėtingiau. Daug kas priklauso nuo to, kiek tu komunikuoji, jei to nedarai – gali kilti nesusipratimų, interpretacijų arba žmonės gali tiesiog nežinoti nieko apie tavo padarytus darbus. Taigi, sporte – treniruodavausi, o politikoje – skaitau įvairius teisės aktus, domiuosi aktualijomis ir panašiai, tad abiem atvejais, jei pasiruošęs, galėsi parodyti rezultatą ir vien talento čia nepakanka.

Vieno interviu metu esate pasakojęs, jog ruošiantis į olimpiadą teko treniruotis itin prastomis sąlygomis – lauke, prie Ignalinos atominės elektrinės – 20 laipsnių šaltyje, o prieš pat atranką susirgote. Dabartinėmis treniruočių sąlygomis nesidžiaugia daugelis profesionalių sportininkų, koks jūsų požiūris į dabartinę sporto situaciją Lietuvoje? Galbūt turite ambicijų prie jų sprendimo prisidėti jau kaip politikas?

Situacija tiek Lietuvoje, tiek Visagine mane išties neramina. Manau, jog profesionalūs sportininkai yra įvertinami pakankamai gerai: jiems skiriamas dėmesys, premijos, dovanos, tačiau itin mažai dėmesio kreipiama į sporto rezervą – jaunąsias sportininkų kartas. Sportininkai pastebimi tik tada, kai iš jų sulaukiama rezultato: medalio ar titulo. Patys irklavimo bazėje turėjome labai prastas sąlygas: trūko finansų, inventoriaus ir t.t., o dėmesio sulaukiau tik tapęs pasaulio jaunių čempionu. Štai pavyzdžiui, Rusijoje sunegalavus ar pasitraukus valstybę turėjusiam atstovauti sportininkui, jį gali pakeisti kitas paruoštas sportininkas, o Lietuvoje turime itin menką rezervą – sportininkai eilėje net neruošiami, jiems neskiriamas finansavimas, nors ambicijų dalyvauti jie turi.

Pokyčius reikia pradėti nuo mokyklų: organizuoti sportinio rezervo paieškas, jaunimo talentų įtraukimą. Turėjome minčių tokį olimpinio rezervo ruošimo centrą įrengti ir Visagine, kur būtų organizuojamos stovyklos ir kiekvienais metais rinktinei galėtume pasiūlyti pasiruošusių sportininkų. Tai kol kas ateitis, bet šiuo metu džiaugiamės galėdami pasiūlyti bent atnaujintą irklavimo bazę. Anksčiau ši vieta net negalėjo vadintis baze, ten tiesiog stovėjo statybinis vagonėlis, o žiemą dėl šalčio tėvai nebeleisdavo vaikams treniruotis, kad šie nesusirgtų.

Reikia atnaujinti daugelį sporto infrastruktūrų, štai ir Visagine turime akrobatikos mokyklą, kurioje treniruojasi ir pasaulio prizininkai, tačiau mokykla labai nusidėvėjusi ir nuo sovietmečio pasenusi morališkai. Kažkam tai gali atrodyti normalu, tačiau jaunimui tokios sąlygos nepatrauklios.

Esate ne tik sportininkas, visuomeninis veikėjas, bet ir verslininkas – turite alaus daryklą. Koks jūsų kaip verslo atstovo požiūris į alkoholio kontrolės įstatymus Lietuvoje? 

Su draugu tiesiog paklausėme savęs: ko Visagine trūksta? Taip atsirado: picerija, restoranas ir alaus darykla. Norėjosi, kad mieste būtų kur nueiti patiems gyventojams ir būtų smagu nusivesti miesto svečius. Įkūrėme alaus daryklą, kurioje galima ne tik nusipirkti iš natūralių produktų gaminamos produkcijos, bet ir ją degustuoti, išklausyti edukacinę programą. Ši veikla siejasi ir su mano požiūriu į alkoholio kontrolės įstatymus Lietuvoje. Baudos, ribojimai ir panašios priemonės tik skatina vartojimą ir nelegalios produkcijos plitimą, vietoj to reikia žmones šviesti, keliant alkoholio vartojimo kultūrą.

Siekiame skatinti sąmoningesnį vartojimą, mažesniais kiekiais ir renkantis kokybiškesnį produktą, pavyzdžiui, bokalą alaus ar taurę vyno gurkšnoti visą vakarą, o ne perkant antrą, trečią ir t.t. Net kai buvau profesionalus sportininkas, po čempionatų ar varžybų vieną ar du kartus per metus leisdavau sau atsikvėpti su bokalu alaus ir man to pilnai pakakdavo atsipalaiduoti.

Manau, kad tokia alkoholio vartojimo kultūra yra teisinga. Be to, ribojimai paliečia ne didžiuosius, o smulkesnius gamintojus, kaip mes. Žmonės gali alkoholio įsigyti ir kitoje valstybėje, pavyzdžiui Latvijoje ar Lenkijoje ir apleisti lietuvišką rinką. Vartojimas statistiškai sumažėja, tačiau problema išlieka – apgauname patys save.

Liberalų sąjūdyje jau yra nemažai tituluotų sporto pasaulio čempionų ir juos skaičiuodami nulenktume tikrai ne vienos rankos pirštus, kaip manote, ar tai gali įkvėpti kitus partijos narius laimėjimams? Gal svarstėte įkurti „Čempionų frakciją“?

Iš tikrųjų dažnai girdžiu stereotipą: „taigi, tu sportininkas, kodėl tu eini į politiką, į verslą ir panašiai“ ir visad norisi atsakyti tą patį – sportininko profesija neriboja galimybės užsiimti kitomis veiklomis. Pažįstu ne vieną profesionalų sportininką, kurie turi po tris ir daugiau diplomų, yra išsilavinę ir domisi daugeliu sričių. Be to, sportininkai yra itin darbštūs ir turi puikų strateginį mąstymą, vienas tokių puikių pavyzdžių yra mokslo daktaras, irkluotojas Egidijus Balčiūnas. Manau, jog po profesionalios sporto karjeros ateitį į politiką ar į kitas veiklas yra puikus sprendimas. Tokie žmonės sporte jau įrodė, kad gali daug, taigi, šiuos įgūdžius gali pritaikyti ir kitoje srityje.

 

Nuotrauka – V.Šikšnian.