Etninės kultūros globos tarybos valdymą reikia reformuoti iš esmės

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė O. Posaškova)

Seimo liberalai, ketvirtadienį susitikę su kandidatu į Etninės kultūros globos tarybos pirmininkus Virginijumi Jociu, suabejojo ne tik jo kompetencija viešojo valdymo srityje, bet ir įstaigos, į kurią kandidatas pretenduoja, biurokratiniu prasmingumu bei poveikiu puoselėjant etnokultūros pavidalų įvairovę.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojo Simono Kairio pastebėjimu, ši valstybės institucija nuo seno valdoma pagal Putino–Medvedevo principą, kai vienas kitą keičia du ilgamečiai pirmininkai, mat V. Jocys tarybai jau vadovavo 2014–2017 m. – tarp dviejų dabartinės pirmininkės Dalios Urbanavičienės vadovavimo laikotarpių (2009–2013 m. ir 2018–2026 m.).

„Tarybos valdymas turėtų būti iš esmės reformuotas, o pirmininkas renkamas viešo konkurso būdu, antraip pokyčių ir naujovių etninės kultūros baruose nesitikėkime“, – mano S. Kairys. Jis kartu atkreipė dėmesį, kad pareigas einanti pirmininkė taip pat buvo palanki nešlovingai pagarsėjusiam, mažiau negu savaitę pernai kultūros ministro pareigas ėjusiam Ignotui Adomavičiui.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui Eugenijui Gentvilui pasiteiravus, ar Lietuva ką nors prarastų apskritai išformavus Etninės kultūros globos tarybą, kai etninė kultūra šalyje natūraliai tarpsta privačios iniciatyvos ir kūrybiškų viešojo sektoriaus darbuotojų dėka, kandidatas teigė, kad tokiu atveju būtų prarasta „daug dėmesio ir globos šiam sektoriui, kadangi klausimai apima daug bendrosios kultūros“. „Tiek profesionalioji, tiek avangardinė kultūra remiasi etninės kultūros pamatiniais dalykais“, – ketvirtadienį liberalams teigė V. Jocys.

Pagal įstatymą ši įstaiga vykdo politines funkcijas ir įgyvendina konkrečius uždavinius, kuriuos Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius kandidato ir paprašė įvardyti Seimo nariams.

„Pagrindinė patariamoji ekspertinė institucija, patarianti Seimui ir Vyriausybei etninės kultūros, jos saugojimo, plėtojimo, raidos klausimais. Iš uždavinių […] tai yra istorinių vietovardžių išsaugojimas, etnoregionų globa, lituanistinio prioriteto įtvirtinimas ir teisės aktų inicijavimas“, – liberalams vardijo V. Jocys.

Iš tikrųjų Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas nenurodo tokios tarybos paskirties kaip etninės kultūros „raida“, jai taip pat teisiškai nepriskirta įtvirtinti lituanistinio prioriteto arba saugoti vietovardžių (nors savaime etninis kalbos savitumas ir lietuviški vietovardžiai yra valstybės etninės globos interesai).

Kaip ekspertinė institucija, Etninės kultūros globos taryba rūpinasi etninės kultūros plėtra (taip pat ir bendruomenėse) ir jos integravimu (taip pat ir švietimo bei turizmo srityse), tautinės savimonės tradicijos tęstinumu ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, specialistų rengimu ir etnokultūriniais tyrimais, tradiciniais amatais, etnografinių regionų savitumo išsaugojimu, etninės kultūros puoselėjimu užsienio lietuvių bendruomenėse.

Tarybos paskirtis – atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją, užtikrinti priežiūrą ir skatinti etninės kultūros plėtrą. Jos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas.

„Tad susipažinkite su teisine aplinka – jums bus paprasčiau ateityje“, – kandidatui palinkėjo V. Gailius.

V. Jocio kandidatūrą Seimui pristatė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Liberalų pastebėjimu, parlamento vadovas ne pirmą kartą į institucijos vadovus teikia asmenį, kuris savo prisistatymu parlamentarams paliudija neišmanantis atitinkamą instituciją reguliuojančio įstatymo. Pernai dėl kompetencijos stokos į Seimo kontrolieres nebuvo paskirta ir J. Oleko favoritė, socialdemokratė Nerija Stasiulienė.