fbpx

Didžiausia lietuvių silpnybė – nepasitikėti ir nesirūpinti Kitu

  • Liberalai.lt
  • rugsėjo 14, 2023
  • Aktualijos
raimundas lopata

Nepasitenkinimas liberalia Lietuvos demokratija, žemas socialinis pasitikėjimas ir abejingumas kitokiems žmonėms vertybių tyrimuose įvardijamos kaip didžiausios šalies visuomenės silpnybės. Į šiuos visuomenės trūkumus bus nutaikyta ir valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“, kurią trečiadienį ėmė nagrinėti Seimo Ateities komitetas.

Kaip komiteto posėdyje pabrėžė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė dr. Rūta Žiliukaitė, atliekanti visuomenės vertybių kaitos tyrimus, pusė Lietuvos gyventojų nepatenkinti, kaip veikia demokratija. Ir nors nepriklausomoje Lietuvoje visuomenė tapo pilietiškesnė, vis dėlto ryški kita ilgalaikė tendencija – žemas socialinis pasitikėjimas, tai yra neapkankamas tikėjimas kitų žmonių geranoriškumu.

„Žemas socialinio pasitikėjimo lygis reiškia, kad mūsų visuomenėje labai didelė dalis žmonių mano, kad negalima pasitikėti dauguma mūsų visuomenės narių. (…) Mūsų pilietinė visuomenė yra labiau silpna negu vidutinė (…) Visuomenės nuomonės, tiesą sakant, skiriasi nuo Europos Sąjungos vertybių“, – teigė mokslininkė.

Anot jos, visuomenėje ryški privatumo kultūra. „Iš esmės tai, kas tau rūpi – tai šeimos ir artimųjų gerovė. Gebėjimas mąstyti plačiau – sudėtingesnis iššūkis. (…) Jeigu žmogaus paklausite, ar jums rūpi neįgalių žmonių gyvenimas, labai retai rasite žmogų, kuris pasakys: ne, man visiškai nerūpi. Taip veikia normos. Bet jeigu jūs paklausite, ar jums rūpi imigrantų  gyvenimo sąlygos, dauguma pasakys: ne, man visiškai nerūpi“, – atkreipia dėmesį R. Žiliukaitė.

Kaip rodo tyrimai, per 30 metų tolerancijos lygis visuomenėje išliko žemas, o socialinė distancija nuo kitų grupių – kito tikėjimo ar kitos tautybės– išlieka didelė. „Vizijoje „Lietuva 2050“ randu visko, ko nėra mūsų visuomenėje, visko, ko reikia, ir pagarbos kitam žmogui akcentas yra visuose skyriuose“, – pastebi R. Žiliukaitė.

Anot Ateities komiteto pirmininko, Liberalų sąjūdžio frakcijos nario prof. Raimundo Lopatos, mokslininkų įvardijami vertybių pjūviai – tai kelio ženklai, kurių reikia politikams įgyvendinant strategiją „Lietuva 2050“.

„Dabar šalyje gyvena apie 200 tūkst. užsieniečių, tačiau iki šiol neturime jokio mechanizmo, kaip juos integruoti, iš esmės netaikome integracijos priemonių. O tai ypač svarbu turint omeny mūsų kaip valstybės, kaip nacijos demografinę situaciją“, – sakė R. Lopata.

Seimo rudens sesijoje Ateities komitetas rengia 13 posėdžių bazinėmis strategijos „Lietuva 2050“ temomis.