fbpx

A. Bagdonas: „Verslinės žvejybos draudimas problemų neišspręs, o tik žlugdys Neringos kraštą“

Andrius Bagdonas

Praėjusią savaitę Seime įregistruota pataisa, kuri paliestų ne tik žvejus, bet ir perdirbimo, prekybos bei viešojo maitinimo įmones – pagal naujai teikiamas Žuvininkystės įstatymo pataisas verslinė žvejyba Kuršių mariose būtų uždrausta. Tokiai idėjai nepritariantis liberalas Andrius Bagdonas teigia, kad naujai teikiamas įstatymas neatsižvelgia į Neringos bendruomenės interesus, miesto svečių poreikius ir nesprendžia realių problemų, o tik sugriautų tai, kas šiame krašte kurta metų metus.

„Verslinės žvejybos draudimo šalininkai teigia, jog tokio įstatymo reikia, nes mažėja žuvų ištekliai. Bet moksliniai tyrimai rodo, kad per metus žvejai verslininkai pagauna mažiau žuvies nei žvejai mėgėjai – būtent jie aktyviai pasisako už naują draudimą. Mano nuomone, – tai tik išskirtinai diskriminuoja žvejus verslininkus ir yra perteklinė, nelogiška priemonė – tikrai ne šimtametės Neringos žvejų tradicijos mažina žuvų išteklius Kuršių mariose“, – dėstė A. Bagdonas.

Pagal statistikos duomenis per metus žvejai verslininkai pagauna maždaug 1000-1200 tonų žuvies, o mėgėjai 2020-aisiais sugavo 1305 tonas. Kuršių mariose aktyviai „žvejoja“ ir kormoranai – vidutiniškai per metus jie suvartoja 653,3 tonos žuvies. Anot politiko, išsaugoti žuvų populiaciją 30%-40% per metus galima taikant alternatyvias priemones – sumažinant žuvavimo kvotas tiek mėgėjams, tiek verslininkams.

A. Bagdonas teigia, kad nauju draudimu siūlant saugoti žuvies išteklius, nesuprantama, kad Lietuvai priklauso tik maždaug ketvirtadalis Kuršių marių teritorijos, todėl net ir įvedus žvejybos draudimus, žuvys ir toliau laisvai migruos į Rusijai priklausančius marių vandenis. Anot politiko, dėl šio proceso kalti ne dėl Neringos žvejai, o prasta ekologinė situacija Pamaryje – „Po Klaipėdos uosto gilinimo darbų stipriai kinta marių šiaurinės dalies sūrumas, o tai veikia žuvų migraciją – šaltuoju periodu jos traukiasi iš tokių zonų ir didesne dalimi eina per Kaliningrado vandenis. Mokslininkai sako, jog pritaikius draudimą, staigaus pagerėjimo nematytume, o jį matytų tik Rusija, kuriai priklauso didelė Kuršių marių dalis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ne tik verslininkai daro neigiamą įtaką Kuršių marių augmenijai – nuslėptas „Grigeo“ taršos atvejis pakenkė visai ekosistemai ir turėjo netiesioginę įtaką žuvų ištekliams“, – dėstė A. Bagdonas.

Versline žvejyba Neringoje užsiima apie 20 įmonių, kuriose, priklausomai nuo sezono, dirba apie 50-60 žvejų. Tačiau, dar didelis skaičius dirba perdirbimo, tiekimo įmonėse, galiausiai kavinėse, restoranuose, kur realizuojama šviežia žuvis.

„Europos Sąjunga yra  numačiusi specialias priemones remti verslinę žvejybą ir žvejai jau dabar yra pateikę paraiškas ES finansavimui gauti, vykdo projektus. ES prioritetas tikrai nėra uždrausti verslinę žvejybą. Niekaip nesuprantu, kodėl savo rankomis norime sugriauti, ką patys sukūrėme?“, – retoriškai klausė politikas.

Greta ekonominių paskaičiavimų, rengiant įstatymą liko neišgirsta ir vietos bendruomenė, kuri, pasak A. Bagdono, kaip niekad vieningai stoja ginti savo krašto interesų. Skaičiuojama, jog Neringoje apie 80-90% gyventojų per turizmą yra susiję su versline žvejyba, kuri yra tapusi neatsiejama šio krašto įvaizdžio dalimi.

„Nauju draudimu tik sužlugdytume vietos bendruomenės gyvenimą, susiformavusį per šimtmečius. Juk žvejybos paveldas, išsaugotos tradicijos, buvo vienas iš kertinių kriterijų įtraukiant Neringą į UNESCO vertybių sąrašą. Įsiklausęs į žvejų, biologų, vietos bendruomenės narių argumentus negaliu pritarti tokiam draudimui. Kviečiu kolegas išgirsti mokslinius argumentus, pagalvoti apie tokio draudimo žalą unikaliam Kuršių Nerijos kraštui ir siūlomoms įstatymų pataisoms nepritarti“, – sakė A. Bagdonas.