Siūlome, kad pagalbinio apvaisinimo būdu vaiko susilaukusios mamos galėtų gauti socialinę paramą

Seimo kanceliarijos nuotr.

Pagalbinio apvaisinimo būdu vaiko susilaukusios moterys įgytų tokias pačias teises į socialinę paramą kaip kitos mamos, naikinant prievolę įrodinėti tėvystės faktą, siūlo Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Šiuo metu, vaiko gimimo dokumente nenurodant tėvo, moterys negali pretenduoti į valstybės pagalbą.

„Pagalbinio apvaisinimo būdu kūdikio ne Lietuvoje susilaukusi moteris, ištikus gyvenimo sunkumams, negali pretenduoti į valstybės pagalbą, nes iškrenta iš sistemos ir teisiškai lieka nematoma. Užsienyje galioja tvarka, kad pagalbinio apvaisinimo atveju tėvo grafa vaiko gimimo dokumente lieka tuščia. Lietuva reikalauja arba nurodyti tėvą, arba teismo keliu įrodyti, kad to neįmanoma nustatyti. Tai sukuria teisinę koliziją: valstybė suteikia teisę į motinystę be partnerio, tačiau vėliau motiną baudžia per socialinės paramos sistemą. Todėl privalome mamas su vaikais išlaisvinti iš teisinės aklavietės“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė.

Suderinus Civilinio kodekso nuostatas su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, valstybė užtikrintų moterų teisę į privatumą ir orumą. Tokiu atveju vaiko gimimo dokumentas su brūkšniu tėvo grafoje vietoje jo pavardės taps pakankamu įrodymu paramai gauti, jeigu šeimai tokios paramos prireiktų. Pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko tėvo tapatybė nėra žinoma, todėl ir valstybė neturi jos reikalauti.

Šiuo siūlymu būtų tikslinamas Civilinio kodekso straipsnis aiškiai įvardijant vaiko kilmės nustatymo tvarką pagalbinio apvaisinimo atveju ir nustatant imperatyvą, kad anoniminio donoro tėvystė nebūtų nei nurodoma, nei pripažįstama. Įstatyme taip pat būtų numatoma išimtis dėl reikalavimo priteisti vaiko išlaikymą tais atvejais, kai vaikas gimė po pagalbinio apvaisinimo procedūros vienišai motinai.

Savo registruotą pataisų paketą parlamentarė Seimui teiks ateinantį antradienį opozicinėje darbotvarkėje.