2020 m. valstybės biudžetas demotyvuos sąžiningus mokesčių mokėtojus bei didins šešėlinę ekonomiką

Simonas-Gentvilas-ir-Viktorija-Čmilytė-Nielsen_310x310_acf_cropped_310x310_acf_cropped

Chaotiškai parengtas ir Seime priimtas 2020 m. valstybės biudžetas gyventojams ir verslui kitąmet atneš tik naujus bei didesnius mokesčius, taip pat labiau didės spaudimas Lietuvos visuomenės stuburui – viduriniajai klasei bei bus demotyvuojami dirbantieji. Valdantieji atmetė visus opozicijos siūlymus išlaidų augimą kompensuoti išnaudojant rezervus, o ne tik didinant mokesčius. Efektyvesnių viešojo sektoriaus administravimo sprendimų paieškos atidėtos dar mažiausiai metams – dėl jų galvas jau turės sukti naujasis Seimas ir Vyriausybė.

Lėtėjanti pasaulio ekonomika, prastėjančios Lietuvos ekonomikos augimo prognozės nepajėgė apmaldyti valdančiųjų noro išlaidauti ir kartu su 2020 m. valstybės biudžetu ženkliai gyventojams bei verslui padidinti mokesčių naštą. Nors toks pavojingas eksperimentas greičiausiai duos priešingų, nei tikimasi rezultatų: sumažės įplaukų į biudžetą, bus dar labiau demotyvuoti sąžiningi mokesčių mokėtojai bei didės šešėlinė ekonomika.

„Paskutinįjį savo biudžetą Seime pasitvirtinusi Vyriausybė galutinai palaidojo visus ligšiolinius pažadus dėl mokesčių sistemos stabilumo – vardan menamos vaikų ir atskirų socialinių grupių gerovės nuspręsta nekreipti dėmesio į principus, teisines rizikas bei ženkliai padidinti esamus ir įvesti naujus mokesčius. Liberalų sąjūdis yra priverstas konstatuoti, jog dėl to bent jau vidurinioji Lietuvos klasė – visuomenės stuburas, jos stabilumo garantas – kitąmet gyvens prasčiau nei šiemet, nes būtent vartotojai ir viduriniosios klasės atstovai sumokės didžiąją valdžios pasiūlytų pakeitimų sąskaitą“, - teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Liberalų įsitikinimu, 2020 m. biudžetas valdančiųjų dėka atmintyje išliks kaip nepateisinamo valdžios nenuoseklumo, žongliravimo „paskutinės minutės“ mokestiniais pakeitimais bei kaip nekeliantis pasitikėjimo nei gyventojams, nei verslui, biudžetas.

„Nors ir neturėdami jokių išankstinių lūkesčių šiam biudžetui, teikėme bent keliasdešimt „liberalių alternatyvų“ – pradedant nuostata, kad su biudžetu nebūtų galima keisti mokesčių sistemos, o priimant mokestinius įstatymus būtų besąlygiškai laikomasi 6 mėnesių įsigaliojimo termino, ir baigiant inovacija – patiems gyventojams suteikti galimybę leisti 3 proc. nuo sumokamo GPM skirti pasirinktai savivaldos sričiai. Taip pat, visoms ministerijoms, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijoms siūlėme pasiieškoti vidinių rezervų, išlaidas mažinant po 2 proc. Deja, valdančiųjų buldozeris pervažiavo per visas Liberalų sąjūdžio teiktas iniciatyvas, nes buvo nueita lengviausiu keliu: daugiau paimti iš tų, kurie sąžiningai dirba ir moka mokesčius. Todėl valdžios inicijuoti vadinamieji bankų ar „taršos“ mokesčiai iš esmės ne sprendžia, o tik gilina esamas problemas bei tėra priemonė valdžiai pasipinigauti“, - sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, liberalas Simonas Gentvilas.