S. Gentvilas. Žmonės sutiktų vartoti mažiau mėsos, tačiau tam reikia ir politinių sprendimų

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Viktoriia Chorna)

Lietuvoje gyventojai pradėjo rečiau rinktis sveikatai naudingesnį maistą, todėl politikai turėtų imtis konkrečių priemonių sugrąžinant daržoves, riešutus ar ankštinius augalus į šaldytuvus ir lėkštes, kviečia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.

„Valstybės viešajame sektoriuje galime priimti keletą sprendimų, kurie leistų padaryti bent nedidelį pokytį. Lietuvoje siūloma minėti dieną be mėsos, įvesti geresnį ženklinimą, mokinius maitinti nuo švediško stalo ir kitų alternatyvų. Kaip rodo tyrimai, žmonės galbūt mažiau nusiteikę atsisakyti automobilio ar kelionės lėktuvu, tačiau yra linkę keisti mitybą ir šitaip padėti planetai“, – ketvirtadienį, Vegetarų dienos proga, Seime kalbėjo S. Gentvilas.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės teigimu, mityba yra politika, todėl neišeina kalbėti vien apie asmeninę gyventojų atsakomybę. „Kai sąlygų pasirinkti sveikatai ir aplinkai palankų maistą nėra sudaryta, už tai atsakinga būtent valdžia. Tai nėra niša, nėra radikalių ar ekstremistinių, ar gerai nusiteikusių aplinkosaugininkų noras, tai nėra jaunimo mada. Tai yra pasirinkimas, kuris gali kurti viešą pridėtinę vertę, o valstybės ir viešojo sektoriaus pareiga yra tokį pasirinkimą ne tik palaikyti, bet ir padaryti numeriu vienas“, – kalbėjo I. Budraitė.

Pasirodo, šalies gyventojai ir būtų linkę dėl kilnesnių tikslų padaryti tokį gastronominį pasirinkimą. Kaip rodo Vilniaus universiteto tyrėjos ekonomistės Lauros Galdikienės su kolegomis atliktas gyventojų klimato kaitos raštingumo tyrimas, žmonės išsako ketinimą sumažinti mėsos vartojimą. „Tuo metu kitos priemonės tarsi neturėjo to tokio konkretaus ir statistiškai reikšmingo poveikio. Šios priemonės poveikis didžiausias yra dėl to, kad tai yra paprastesni sprendimas nei atsisakyti skrydžio. Tad pagrindiniai sprendimai yra lėkštėje“, – sakė L. Galdikienė.

VšĮ „Augalyn“ vadovė Meda Šermukšnė pabrėžė, kad valdžia neprivers žmonių rinktis palankesnių produktų ir patiekalų, tačiau gali paskatinti juos padaryti lengviau prieinamus. Todėl ji siūlo, kad viešojo sektoriaus įstaigų, mokyklų valgyklose pirmu ir aiškiausiai matomu valgiu turėtų būti išskirtas vegetariškas patiekalas, sveikatai palankesni produktai turėtų būti susieti su viešaisiais pirkimais, sveikesnio maitinimosi politiką Sveikatos apsaugos ministerija turėtų kuruoti su kitomis ministerijomis.

Kaip aiškino sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas, lėtinės neinfekcinės ligos lemia beveik 9 iš 10 visų mirčių Europoje – ir būtent nesveika mityba Lietuvoje yra pagrindinis šių ligų rizikos veiksnys.

„Vegetarų dienos esmė nėra primesti vieną mitybos būdą. Esmė tai, kad kuo daugiau augalinio maisto taptų lengviausiu pasirinkimu vaikams mokykloje, šeimai parduotuvėje, darbuotojui pietų pertraukos metu. Tai naudinga visiems gamtai, žmonėms ir valstybei“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

Vis dėlto jo pateikti duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus sumažėjo žmonių, kurie kasdien valgo daržoves ir vaisius – nuo 57 proc. iki 40 proc., o grūdinius produktus kasdien vartojančių dalis sumažėjo beveik du kartus – nuo 42 proc. iki 23 proc. Pagal naudą sveikatai maistą sau besirenkančių žmonių sumažėjo nuo 28 proc. iki 19 proc., o pagal kainą išaugo 5 proc.