S. Gentvilas: „Šiukšlių krizė Vilniuje kainuos 14 mln. eurų kasmet ir tęsis dar bent dvejus metus“

Vilniaus miesto savivaldybės neūkiškumas lemia apie 14,4 mln. eurų per metus išaugusias atliekų tvarkymo sąnaudas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui perėmus operuoti gamyklą, konstatuoja Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas. Nors paslauga brangsta, neūkiški Vilniaus valdžios sprendimai lemia, kad gyventojai gaudami abejotinos kokybės paslaugą už ją dar apie dvejus metus permokės.

„Šiukšlių krizė netgi geriausiu atveju dar tęsis dvejus metus – iki pat 2028 metų rudens. Vadinasi, regiono gyventojams iki tol guls ne mažiau kaip 35 mln. eurų papildomų sąnaudų našta. Kas nors privalės už tai prisiimti atsakomybę – arba Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovybė, arba politinė sostinės valdžia“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo narys.

Parlamentaro duomenimis, iki tol maždaug 10 metų sostinei apie 53 eurus atsėjusi vienos tonos atliekų tvarkymo paslauga šių metų liepą staiga padvigubėjo – iki 106 eurų už toną.

S. Gentvilo teigimu, dalį įtampos dėl trečdalio nesutvarkomų atliekų Vilniuje srauto nuimtų pagaliau įgyvendintas maisto atliekų rūšiavimas iki dabar užrakintuose konteineriuose. Tačiau daugiau kaip tūkstantis požeminių maisto atliekų konteinerių iš 1149 įrengtų vis dar lieka užrakinti – ir tai tęsiasi daugmaž 4 metus.

„Vilnius turėtų paprasčiausiai atrakinti konteinerius prieš tai paskelbus skubų viešąjį konkursą joms surinkti ir išvežti. Tačiau dabar vilniečių nerūšiuotos atliekos atkeliauja į Elektrėnų savivaldybę, kur pūdamos skleidžia smarvę ir troškina Kazokiškes“, – teigia parlamentaras, buvęs aplinkos ministras.

Elektrėnų mero Gedimino Ratkevičiaus teigimu, jo krašto nelaimė – Vilniaus apskrities Kazokiškių sąvartynas – dėl sostinės šiukšlių krizės pastaruoju metu tapo dar opesnė. „Padėtis dėl valdymo krizės yra stabiliai bloga. Dėl gaisro pernai balandį vis vežant nerūšiuotas atliekas, beveik kas dieną išmetama daugiau sieros vandenilio, kurio norma kai kada viršija 24 kartus“, – Seime sakė meras.

Sieros vandenilis (vandenilio sulfidas) ne tik dvokia supuvusiais kiaušiniais, bet yra ypač nuodingos ir degios dujos.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktoriaus Domanto Tracevičiaus žodžiais, dėl nesutvarkytų maisto ir virtuvės atliekų Vilniuje šalies sąvartynuose į atmosferą išmetama žymiai daugiau ne tik sieros vandenilinio, bet ir metano, kuris stipriai pakenks Lietuvos klimato kaitos valdymo tikslams. „Jeigu tikslai nebus pasiekti, teks kitiems sektoriams geriau tvarkytis arba pirkti kreditus iš kitų valstybių, o tai jau turės įtakos kiekvieno gyventojo kišenei“, – Seime kalbėjo jis.

D. Tracevičiaus pastebėjimu, Vilniaus regionas surenka mažiau bioskaidžių atliekų negu Kauno, Klaipėdos, Panevėžio regionai ir panašų kiekį kaip Utenos regionas, kuris toli gražu neprilysta gyventojų skaičiumi Vilniaus regionui. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras aptarnauja apie 880 tūkst. gyventojų, kai palyginimui Utenos regiono atliekų tvarkymo centras– iki 130 tūkst. gyventojų.

„Skaičiai yra tragiški. Vilnius – Europos žalioji sostinė? Anaiptol“, – konstatavo jis.

Seime trečiadienį įvertinta, jog šiukšlių krizei Vilniuje prasidėjus po gaisro rūšiavimo linijoje Gariūnuose 2025 m. balandį, ji iš viso gali trukti beveik 4 metus.