E. Rudelienė: ilgalaikės priežiūros reformos principas – nepadauginti dar biurokratijos

Seimo kanceliarijos nuotr.

Šalyje užsibrėžus ilgalaikės priežiūros paslaugas teikti „vieno langelio“ principu, reforma pirmiausia turi būti matuojama ne pagal institucijų schemas, o teigiamu poveikiu žmogaus gyvenimui, pabrėžia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė liberalė Edita Rudelienė.

Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms nusiteikus įteisinti integruotą ilgalaikės priežiūros paslaugų modelį, siekis sujungti iki šiol atskirai veikusias sistemas, E. Rudelienės pastebėjimu, yra reikalingas.

„Asmuo neturėtų būti verčiamas vaikščioti po kabinetus ir pačiam aiškintis, kaip veikia valstybės sistema. Kai šeimai ir taip tenka didelė emocinė bei praktinė našta, paskutinis dalykas, kurio jai reikia, – tai papildoma biurokratija. Valstybės institucijos turi susitarti tarpusavyje, o ne perkelti naštą žmogui“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotoja.

Jos įsitikinimu, artimam žmogui netekus savarankiškumo, jo šeimai mažiausiai rūpi, kuri ministerija ar įstaiga atsakinga už vieną ar kitą paslaugą. Todėl, jos teigimu, vertinant reformą svarbiausia atsakyti į kelis konkrečius klausimus: ar žmogui iš tiesų taps paprasčiau gauti reikalingą pagalbą, ar jos reikės laukti trumpiau, ar paslaugos bus prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, ar sujungus sistemas nebus sukurta dar daugiau biurokratijos.

„Pati reforma negali būti tikslas savaime. Tikslas – palengvinimas žmogui ir jo šeimai. Mažiau vaikščiojimo po kabinetus, mažiau neaiškumo, daugiau realios pagalbos. Jeigu keičiame sistemą, žmogus turi pajusti, kad kelias iki reikalingos paslaugos sutrumpėjo, o ne tapo dar sudėtingesnis“, – sako E. Rudelienė.

Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projekto uždavinį Socialinės apsaugo ir darbo ministerija pristatė trečiadienį.