Duomenų inspekcijos pateikti faktai apnuogina politinės atsakomybės vakuumą

Seimo liberalams atsiųsti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos paaiškinimai apie vagystės iš Registrų centro aplinkybes parodo tą patį, ką netiesiogiai paliudijo ir ikiteisminį tyrimą pradėjusi Generalinė prokuratūra: aukščiausi politikai ištisas savaites nedarė nieko, kad būtų apsaugoti šimtų tūkstančių šalies gyventojų interesai.

10 dienų – toks laiko tarpas praėjo tarp informacijos apie vagystę pateikimo Vyriausybės nariui, ekonomikos ir inovacijų ministrui Edvinui Grikšui ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos informavimo. Paskui dar beveik mėnesį užtruko, kol pagrindinis Lietuvos nacionalinių duomenų tvarkytojas Registrų centras inspekcijai patikslino informaciją apie realų vagystės mastą.

Kitą dieną po to, kai savo ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra, – balandžio 16-ąją, E. Grikšas pasveikino naują Registrų centro valdybą – nė žodžiu neužsimindamas, kokia didelė bėda yra ištikusi šią valstybės įmonę.

„Ministras naujajai Registrų centro valdybai palinkėjo kurti „skaidrią ir patikimą paslaugų aplinką“, kai pats jau žinojo, kad registrų valdytojo skaidrumas ir patikimumas yra dramatiškai sutrikęs. Susirašinėjimas tarp valstybės institucijų atskleidžia štai ką: valstybės aparate pamažu užverdant duomenų vagystės krizei, Vyriausybe su premjere priešakyje nematė reikalo apie tai pranešti žmonėms“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jos vertinimu, biurokratiniam aparatui tarpusavyje aiškinantis, kas iš tiesų atsitiko, o balandžio 15 d. ikiteisminį tyrimą dar pradėjus ir prokuratūrai, politinė valdžia privalėjo imtis atsakomybės ir suvesti atsakingas šalis į vieną krizių valdymo kabinetą.

„Registrų centras su Duomenų inspekcija susirašinėjo daugiau kaip mėnesį. Per tą laiką politinė valdžia toliau savo energiją kreipė į niekam nereikalingas LRT pataisas, atleidinėjo susisiekimo įmonių vadovus ir bandė perrėkti savo koalicijos rėksnį Kapčiamiesčio poligono klausimu. Ir per tą laiką niekas iš politinės valdžios nepagrįstai nedelsdamas nepranešė apie didelį pavojų fizinių asmenų duomenų teisėms ir laisvėms“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų vertinimu, antradienį Seimo daugumos sprendimas neleisti kurti parlamentinės komisijos duomenų vagystei tirti reiškia, kad valdantieji politikai toliau išsisukinės nuo atsakomybės.

„Kas iš to, jeigu net turint geriausius reglamentus ir veikimo algoritmus, aukščiausi vadovai tiesiog dings kaip į vandenį? Kaip mes apsisaugosime nuo nekompetencijos ir nesusivokimo aukščiausiame valdžios lygmenyje?“, – antradienį Seimo posėdyje sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas Simonas Kairys.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija frakcijai atsakė, kad informaciją apie incidentą Registrų centre gavo balandžio 13 d. Gegužės 20 d. inspekcija pareikalavo Registrų centro informuoti duomenų subjektus, tai yra gyventojus, apie jų pavogtus duomenis. Vis dėlto po dviejų dienų, gegužės 22 d. pavakare, informaciją apie faktą viešai paskelbė su Vyriausybe ir institucijomis nesusijusi šalis – naujienų kanalas „15min“.