P. Auštrevičius. Briuselyje pristatyta Lietuvos lyderystė gaminant vėjo ir saulės elektros energiją

Dabartinės pasaulinės energetikos krizės akivaizdoje Lietuvos patirtis didinant elektros energijos gamybą iš saulės ir vėjo – itin vertinga. Apie tai kalbėta Briuselyje kartu su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi inicijuotoje konferencijoje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai elektros gamyboje, siekiant išvengti kitos energijos krizės: Lietuvos pavyzdys“. Konferencijoje buvo pateiktos rekomendacijos kitoms ES valstybėms, kartu su ekspertais aptarta ir įvertinta Lietuvos patirtis.

Besitęsianti Hormūzo sąsiaurio blokada lemia milžiniškus iššūkius Europos Sąjungai. Kasdien tai kainuoja daugiau nei 400 mln. eurų. Išaugo iškastinio kuro, tokių kaip nafta ar gamtinės dujos, kainos. Tai taip pat paveikė ir elektros energijos kainas, kurios daugelyje ES valstybių tapo gerokai didesnės nei tuo pačiu metu pernai.

Konferencijoje kalbėję ir ataskaitą parengę Lietuvos viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ ekspertai pabrėžė, kad vienas iš sprendimų, siekiant mažinti elektros energijos kainas – tai nukirpti iškastinio kuro naudojimo apimtis. „Žiedinės ekonomikos“ specialistai pristatė per pastaruosius 4 metus vykusius pokyčius, susijusius su saulės ir vėjo energetikos plėtra, Lietuvoje. Kartu buvo pateiktos rekomendacijos, kurių galėtų imtis kitos ES valstybės.

„Lietuva per pastaruosius ketverius metus padidino saulės ir vėjo energijos gamybą maždaug keturis kartus. Tai yra įspūdingiausias augimas visoje Europos Sąjungoje. Itin reikšmingai čia pasitarnavo dar 2022 metais priimtas „proveržio paketas“, kurio teigiamas poveikis leidimų išdavimui jaučiamas iki šiol“, – teigė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir konferencijos organizatorius Domantas Tracevičius.

Europos Parlamento frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuva ES kontekste yra akivaizdi energijos transformacijos lyderė, kai vidutiniškai visoje ES saulės ir vėjo energijos gamyba augo tik apie 30 procentų.

„Balandžio mėnuo Lietuvai buvo išskirtinis – iš saulės ir vėjo pagaminta net 84 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, o iš viso vietos gamybos apimtys pasiekė net 99 proc. bendro poreikio. Saulės ir vėjo energetika leidžia užtikrinti vis didesnį atsparumą esamoms ir būsimoms energetikos krizėms. Kai Lietuva pasiryžta, visuomet pasiekiame puikių rezultatų“, – sakė Europos Parlamento frakcijos „Renew Europe“ narys P. Auštrevičius.

„EPSO-G“ grupės plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus atkreipė dėmesį, kad dar 2023 metais pakeistas LITGRID pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas į esamus perdavimo tinklo sistemos pajėgumus įgalino prijungti gerokai daugiau saulės ir vėjo gamybos įrenginių.

Konferencijoje dalyvavo 40 energetikos srities ekspertų, skirtingų ES šalių nuolatinių atstovybių atašė, verslo asociacijų ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai. Renginį padėjo organizuoti „Climate Action Network Europe“ – viena iš didžiausių skėtinių organizacijų Briuselyje, dirbanti klimato ir energetikos klausimais.