fbpx

Socialinė politika

Dabartinė padėtis ir iššūkiai:

Šią kadenciją socialinė politika patyrė rimtų išbandymų. Nuo  pandemijos sunkumų verslui ir kiekvienam dirbančiam iki išlaidų pareikalavusios migracijos krizės ir karo Ukrainoje. Vis dėlto Lietuvos ekonomika pasirodė atspariausia regione. Mums pavyko sėkmingai susitvarkyti su įvairiais iššūkiais, įskaitant iki šiol šalyje neregėtą karo pabėgėlių srautą. Imigracija tapo ne našta, o paskata ekonomikai. Tačiau šiuo metu imigracija atneša naujų išbandymų socialinei politikai bei darbo rinkos raidai, todėl būtini sprendimai, įgalinantys ir stiprinantys kuriančius gerovę ir padedantys tiems, kuriems savimi pasirūpinti sunku.

Pagalba nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, jiems skirtos išmokos pasiteisino kaip investicija: šiuo metu dirba ir mokesčius moka apie pusę darbingo amžiaus ukrainiečių. Darbingo amžiaus žmonių imigracija šiuo metu yra itin naudinga darbo jėgos stokojančiai Lietuvos ekonomikai, tačiau tai gali tapti ir iššūkiu, jeigu nebus laiku sureaguota į poreikį keisti ar kelti kvalifikaciją ir skatinti žmones imtis savarankiškos veiklos sudarant jiems tinkamas sąlygas veikti.

Šalyje oficialus nedarbo lygis siekia apie 8,5 %, tačiau darbdaviai susiduria su sunkumais ieškodami darbuotojų įvairioms veiklos sritims. Samdomų darbuotojų, vyresnių nei 55 m. – daugiau negu trečdalis, o dirbančių 15-29  m. asmenų per pastaruosius 10 m. sumažėjo beveik 30 %.

Šiuo metu Lietuvoje ilgalaikiai bedarbiai sudaro beveik trečdalį visų neturinčiųjų darbo. Privalome stabdyti ilgalaikio nedarbo tendenciją ir ieškoti būdų išlaikyti žmones darbo rinkoje, kad jie netaptų nepakeliama našta valstybės ir savivaldybių biudžetams.

Dar vienas akivaizdus iššūkis – spartus visuomenės senėjimas. Būtinos priemonės, padedančios vyresniems žmonėms išlikti efektyviems ir konkurencingiems darbo rinkoje. Nepakankamai stengtasi keičiant vyraujančius stereotipus dėl vyresnio amžiaus žmonių patrauklumo darbo rinkai ir jų efektyvumo. Šiandien mums reikia kalbėti ne apie pensinio amžiaus kėlimą, o kaip sudaryti galimybes žmonėms dirbti našiai, konkurencingai ir auginti savo pajamas nepriklausomai nuo amžiaus.

Nors šios kadencijos metu pavyko mažinti pensininkų skurdą ir labiausiai nepasiturinčių skaičių, Lietuva dar atsilieka nuo ES vidurkio, o valstybės pensijų sistema neužtikrina orios senatvės. Vidutinė senatvės pensija sudaro 44 % šalies vidutinio atlyginimo į rankas.

Pagal dabartinę situaciją darbo rinkoje dirbančiųjų vis mažės ir 2022 m. pradėjusiųjų dirbti asmenų pensija gali sudaryti tik apie 29 % buvusių pajamų. Vakarų šalyse jos siekia 60–80 % buvusių pajamų. Nors pensijų indeksavimas suteikė gerą postūmį, toliau turime suteikti kuo daugiau paskatų bet kurio amžiaus žmonėms savarankiškai pasirūpinti savo gerove senatvėje.

Šioje kadencijoje daug dėmesio skirta šeimos ir karjeros derinimo priemonėms. Liberalų teiktas „Šeimų paketas“ liberalizavo pagalbinio apvaisinimo tvarką, įteisino šeimų darželius, numatė pinigines kompensacijas tėvams, kurie samdo aukles, savivaldybių įstaigose ir institucijose nurodė įrengti vaikų kambarius, o tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų ir norintiems grįžti į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, įteisino sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę. Nepaisant to, atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio vis dar išlieka, moterys, derindamos šeimos ir darbo įsipareigojimus, vis dar susiduria su sunkumais, todėl būtina tęsti pradėtas „Šeimų paketo“ iniciatyvas.

Visuomenėje sparčiai didėja asmenų, turinčių negalią. Tačiau darbdavių ir pačių gyventojų požiūris darbo rinkoje į asmenį su negalią vis dar dažniau neigiamas, pasitaiko ir atviros diskriminacijos ir stigmatizavimo atvejų.

Vaikų dienos centrai (VDC) teikia socialinės priežiūros paslaugą, skirtą ugdyti vaiko ir šeimos socialinius bei gyvenimo įgūdžius ir aktualią vaikams, kurie negauna tinkamos priežiūros šeimose. Nuo 2021 m. VDC pradėjo teikti akredituotas socialinės priežiūros paslaugas, o nuo 2019 m. gauna planinį finansavimą, kuris šiuo metu nėra pakankamas, kad VDC įdarbintų darbuotojus visu etatu ir jie turėtų tinkamą kvalifikaciją. VDC veiklos plėtra ir skatinimas, kokybiškų paslaugų teikimas ypač svarbus Lietuvos regionuose, kur moksleivių pavėžėjimas po pamokų į nuo mokyklos nutolusius vaikų namus nepakankamai išvystytas.

Statybos, sandėliavimo pramonės įmonėse (išskyrus eismo įvykius) kasmet žūsta 10–15 darbuotojų, įvyksta apie 100 sunkių nelaimingų atsitikimų, kuriuose asmenys suluošinami ir dažnai lieka neįgalūs.

Per 2020–2024 m. Seimo kadenciją priimti įstatymų paketai numato griežtesnę rangovų ir statytojų atsakomybę įvykus nelaimingiems atsitikimams ir atlyginant jų padarytą žalą, tačiau tai nėra pakankama priemonė mažinti nelaimių skaičių.

Liberalų sąjūdis siūlo:

Socialinė Lietuvos politika privalo skatinti rūpintis savo gerove nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Turime kurti ir gerinti įstatyminę bazę, kad gyventojai dirbtų kuo efektyviau, keistų kvalifikaciją keičiantis darbo rinkos poreikiams, neatitrūktų nuo darbo rinkos aktualijų per būtinąsias gyvenimo pertraukas ir išlaikytų sveiką darbingumą vyresniame amžiuje.

  1. Darbo rinka.
  • Tęsime paslaugų individualizavimo procesus Užimtumo tarnyboje per užimtumo didinimo programas arba pasitelkiant NVO. Efektyvesnis būdas remti skatinimą programomis, o ne per bendrą pinigų perskirstymą .
  • Toliau sistemiškai finansuosime ir stiprinsime nevyriausybines organizacijas, ypač vykdančias užimtumo didinimo programas. Pasiūlysime specialią 4–5 metų nevyriausybinių organizacijų, didinančių gyventojų užimtumą, stiprinimo programą. Efektyviausia pagalba – žmogui suteiktas savarankiškumas darbo rinkoje.
  • Įdarbinant negalią turinčių asmenis išnaudosime galimybę įgalinti NVO, neapkraunant darbdavio nepagrįstomis rizikomis (apsaugant darbdavį nuo tiesioginio konflikto).
  • Norintiems įsidarbinti ir turintiems besirengiančiojo darbo rinkai statusą būtina sudaryti palankias sąlygas (pavyzdžiui., gerinti susisiekimą regionuose). Nedarbo išmoka turi būti mokama tik realiai darbo ieškantiems, o ne bandantiems užsidirbti šešėlinėje rinkoje. Būtina priimti sprendimus, kurie skatintų dirbti ir užsidirbti bei mažintų paskatas nedirbti ir gyventi iš socialinių išmokų.
  • Būtina panaikinti neveiksmingas darbo migracijos priemones: trūkstamų profesijų sąrašus, darbo rinkos testo, užsieniečių įdarbinimo kvotas ir biurokratinius suvaržymus ir apribojimus, kurie neigiamai veikia geopolitinę situaciją, neatitinka pramonės, verslo ir gyventojų poreikių.
  • Užimtumo tarnyba turi šviesti darbdavius apie neįgaliųjų įdarbinimą.
  • Visuomenei sparčiai senstant skatinsime darbo rinkoje pasitelkti pensijinio amžiaus žmones. Darbas ir savirealizacija – laimingo gyvenimo receptas.
  • Mūsų siekiamybė – kuo mažiau atleidimų ir diskriminacijos, ypač vyresnio amžiaus darbuotojų. Pensijinio amžiaus žmones ne skurdas turi ginti į darbą, o noras papildomai užsidirbti.
  • Didinsime žmonių nuostatas keisti profesiją ir labiau prisitaikyti darbo rinkoje. Tam labiausiai reikalinga ne kompetencija, ne profesija, o nuostata, kad sėkmė yra tavo rankose, todėl pradėti reikia nuo bendrojo ugdymo sistemos.
  • Siūlysime paruošti tikslingą informaciją, kurioje asmenys nuo 50 metų ir vyresni kviečiami pasvarstyti apie savo užimtumą, galimybes darbo rinkoje  pasiūlant, kur ir kokių profesijų galima įgyti.
  • Siūlysime paruošti perėjimo iš vienos profesijos į kitą matricas.
  • Realizuosime „sidabrinės ekonomikos“ potencialią, didelį dėmesį skirdami vyresnių nei 50 m. asmenų verslumo skatinimui, jų verslų skaitmenizavimui, transformacijai. Įgyvendinsime programas, skatinančias moteris aktyviau kurti ir vystyti verslus.
  • Ne visi Trečiojo amžiaus universitetai turi akredituotas mokymo programas, todėl siūlysime tikslingą finansavimą programoms, užsiimančioms vyresniųjų žmonių grąžinimu į darbo rinką,
  • Statybų projektuose būtina parengti detalias darbų saugos ir sveikatos (DSS) sąmatas, tokiu būdu sudarant sąlygas įgyvendinti visas DSS projekte numatytas priemones, kurios padėtų užtikrinti maksimalią darbuotojų apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe.
  1. Socialinės paslaugos.
  • Socialinės paslaugos būtinos ugdant jaunuosius piliečius. Visavertė gerovė pasiekiama sklandžiai integruojantis į visuomenę. Todėl suteikiant socialines paslaugas jas turi lydėti edukacinės paslaugos. Efektyviausia integracija yra tokia, kai paslauga arba finansinė pagalba atitinka arba sustiprina žmogaus motyvaciją.
  • Skatinsime mokyklose vystyti empatiją, supratingumą, pareigos jausmą. Laimėsime daugiau, kai mūsų veiksmai sužadins motyvaciją. Mokykloje vaikas turi įgyti individualizuotą laimingo gyvenimo modelį. Per 10–12 metų laikotarpį turime nukreipti vaikus į jiems optimalią orumo erdvę.
  • Peržiūrėsime ir įvertinsime vaiko teisių apsaugos reformos rezultatus, tobulinsime sistemą atsižvelgiant į praktiniame darbe išryškėjusias spragas.
  • Didinsime Vaikų dienos centrų plėtrą ir jų finansavimą.
  • Globos ir slaugos įstaigų darbas dar nėra vykdomas tinkamai. Nesant galimybės gauti visaverčių artimųjų priežiūros paslaugų, darbingo amžiaus žmonės iškrenta iš darbo rinkos. Sudarykime sąlygas derinti artimųjų globą ir darbą suteikiant specializuotų įstaigų ir specialistų pagalbą.
  • Sieksime liberalizuoti įstatyminę bazę sudarant sąlygas šeimos nariams lengviau integruotis į socialinių paslaugų teikimą, taip didinant darbo rinką ir paslaugų prieinamumą.
  • Socialinių paslaugų sąrašus būtina grupuoti. Paslaugų pavadinimai panašūs, jų yra kelios dešimtys, todėl ne visada aiškiai suprantama, kokios paslaugos paskirtos. Jas sugrupavus, paskirtų paslaugų teikimo galimybės taptų aiškesnės, pagerėtų jų kokybė.
  • Socialinių paslaugų teikimas neretai dubliuojamas, vienam asmeniui skiriant ir teikiant panašaus pobūdžio kelias socialinės srities paslaugas. Tačiau tai tik didina valstybei ir savivaldybėms tenkančią finansinę naštą, o ne teikiamų paslaugų kokybę. Todėl gryninsime teikiamų socialinių paslaugų katalogą užtikrinant jų kokybę ir efektyvumą (ilginant globos, slaugos ir integralios pagalbos paslaugos laiką ir kt.).
  • Užtikrinsime efektyvią socialinę investiciją resocializuojant ir atgal į normalų visuomenės gyvenimą grąžinant nuo alkoholio, narkotikų priklausomus, gyvenamosios vietos neturinčius žmones kartu suteikiant pagalbą jų
  • Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymo įstaigose, jaunimo centruose jaunuoliams didinsime prieinamumą prie prevencinių paslaugų ir bendrosios higienos priemonių.
  • Žymiai didėjant socialinės srities darbuotojų poreikiui, sudarysime sąlygas šios profesijos patrauklumui ir darbuotojų kompetencijų stiprinimui, teikiant kokybiškas savalaikes paslaugas, atliepiančias gyventojų poreikius.
  1. Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas. Lygios galimybės.
  • Sukursime daugiau galimybių derinti motinystę, tėvystę ir darbą. Tai pamatinis kriterijus, turintis įtaką gimstamumui šalyje. Liberalų „Šeimos paketo“ iniciatyvos jau suteikė daugiau galimybių tėvams ir globėjams: įteisinti šeimų darželiai, numatytos pinigines kompensacijas tėvams, kurie samdo aukles, savivaldybių įstaigose ir institucijose įrengiami vaikų kambariai, o tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų ir norintiems grįžti į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, leidžiama sutrumpinta 4 darbo dienų savaitė. Tęsime šeimoms palankią politiką įgalindami jaunas mamas ir tėčius, globėjus sėkmingai derinti įsipareigojimus šeimai ir karjerą.
  • Plėsime vaikų priežiūros įstaigų tinklą, šeimos darželius, ypač regionuose. Pasiūlysime daugiau socialinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio išlieka opi problema. Moterys vis dar gerokai rečiau užima vadovaujančias pareigas. Vaikų priežiūra, vyresnio amžiaus šeimos narių slaugymas dažniausiai yra moterų pareiga, todėl jos lieka ilgiau iškritusios iš darbo rinkos ir vyresniame amžiuje patiria didesnę skurdo riziką.
  1. Aprūpinta senatvė.
  • Didinsime gyventojų finansinį raštingumą ir tokiu būdu auginsime piliečių atsakomybę priimant finansinius sprendimus, kurie užtikrintų orią senatvę.
  • Depolitizuosime pensijų sistemą siekdami jos stabilumo ir tvarumo.
  • Auginsime pačių žmonių pasitikėjimą antrąja pensijų kaupimo pakopa ir darbdavių socialines iniciatyvas skatinant juos prisidėti finansiniu indėliu į pensijų kaupimą ir nemažinant valstybės indėlio.
  • Išlaikant pensijų kaupimo sistemos stabilumą antrojoje pakopoje sukauptas lėšas leisime atsiimti ne tik išimtiniais atvejais, kai kaupimas tampa betikslis (sergant sunkia liga ir pan.), bet ir kitomis gyvenimo aplinkybėmis.
  • Sieksime didinti pasitikėjimą antrosios pakopos pensijų kaupimo modeliu, iš sukaupto turto pensijų fonde asmenims, sulaukusiems priešlaikinės pensijos ir senatvės pensijos, leidžiant išsiimti 10807 eurų sumą ir ją kasmet indeksuojant.