R. Vaitkus: „Rusenanti branduolinės energetikos viltis be reikalo blaško šalies energetinius tikslus“

Antradienį Seime po pateikimo pritarus naujai, po dvylikos metų atnaujinamai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Romualdas Vaitkus pastebi, kad į dokumentą be reikalo įterpiama mažos galios modulinių branduolinių reaktorių branduolinės energetikos vizija.

Pagal naująją strategiją, Lietuva, siekdama klimato neutralumo, rengsis „galimai branduolinės energetikos plėtrai, įvertinant saugių ketvirtosios kartos MBR statybos perspektyvas“.

„Kaip ateities technologija naujos karto branduolinė energetika įdomi ir naudinga. Tačiau kol kas tokie pasaulyje dar nenaudojami, nežinoma tikra jų kaina. Be to, net maži reaktoriai tūkstančiams metų paliks atliekų, kurių žmonija dar nesugalvojo, kaip perdirbti. O svarbiausia, kad branduolinės energetikos viltis blaško nuo kitų Žaliojo kurso tikslų – masiškai investuoti į atsinaujinančią energetiką. Klimato krizę privalėjome spręsti jau vakar, o naujos kartos reaktoriai rasis tik rytoj, todėl savo šalyje turėtume nesiblaškyti ir mesti atomines svajas iš galvos“, – mano R. Vaitkus.

Seimo nario teigimu, šalyje sukaupta branduolinės energetikos žinių patirtis taip pat nėra svarus argumentas atnaujinti atomo erą, nes mažėjantį šios fizikos srities kompetencijų perspektyvumą konstatuoja ta pati Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija: „Lietuvoje yra sukaupta žinių, kompetencijų ir patirties branduolinės energetikos srityje, tačiau specialistų vidutinis amžius didėja ir tokių gebėjimų poreikis mažėja (…), todėl šie gebėjimai nyksta“.

„Atomas mūsų valstybėje pirmiausia buvo okupantų projektas ir jų galios demonstravimo išraiška. Nemanau, kad mūsų nedidelė valstybė daug praras, jeigu šios kompetencijos išvis nunyks ir liks vien teoretikų interesų lauke. Lietuvos ateitis – ne branduolinė, o žalia“, – mano R. Vaitkus.