fbpx

Liberalų sąjūdžio Taryba apsisprendė – patvirtintos gairės tvariam ir ilgalaikiam gynybos finansavimo modeliui

  • Liberalai.lt
  • gegužės 21, 2024
  • Aktualijos
Gynyba (65 of 113)

Antradienio vakarą Liberalų sąjūdžio Taryba pritarė gegužės 18 d. Gynybos forumo metu pristatytoms nacionalinio saugumo stiprinimo ir gynybos finansavimo gairėms.

Partijos pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, gynybos stiprinimas šiuo metu yra pagrindinis valstybės prioritetas, todėl gynybos finansavimo modelis turi būti lankstus ir ilgalaikis: „Nors Lietuva savo gynybai skiria daugiau lėšų nei bet kada anksčiau, geopolitinė situacija ir agresoriaus nusiteikimas ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais reikalauja stiprinti šalies gynybą dar sparčiau. Liberalų sąjūdžio Tarybos patvirtintose gairėse pasisakome už tvarų ir lankstų finansavimo modelį, kuriuo siekiame užtikrinti, kad finansinė našta neatitektų vienai visuomenės grupei ar ekonomikos sektoriui. Neturi dėl to nukentėti ir realų savarankiškumą įgaunanti savivalda. Neturime bijoti skolintis, nes gynybos stiprinimas yra ir investicija į lietuvišką pramonę, kuri jau tampa aktyvia ir atsakinga gynybos dalimi,“ – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Liberalų sąjūdžio Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, Vyriausybės pasiūlytame modelyje atsispindi ne visos galimos Valstybės gynybos finansavimo priemonės: „Lietuva turi pasiruošti priimti Vokietijos brigadą, sunkinti diviziją, sudaryti sąlygas visuotiniam šaukimui bei aprūpinti rezervą modernia ginkluote. Šioms priemonėms finansuoti iki 2030-ųjų reikia bent 2.7 mlrd. Eur. Todėl siūlome ne tik peržiūrėti mokesčius, bet ir įsivertinti kitas galimybes – galime skolintis Europos sąjungos lygiu, pasitelkti obligacijas, steigti Gynybos fondą. Tačiau tikrai nematytume galimybės pritarti koalicijos partnerių siūlomam naštos perkėlimui ant savivaldos pečių.“

 

Su Liberalų sąjūdžio nacionalinio saugumo stiprinimo ir gynybos finansavimo gairėmis galite susipažinti čia:

Liberalų sąjūdžio nacionalinio saugumo stiprinimo ir gynybos finansavimo gairės

Atsižvelgdami į besitęsiantį rusijos karą prieš Ukrainą ir tai, kad rusija stiprina savo karinius pajėgumus bei neatmeta karinio konflikto su NATO valstybėmis scenarijaus,

vertindami Lietuvos, kaip rytinio NATO flango valstybės, poreikį rimtai vertinti kylančias grėsmes ir būti joms pasirengus,

Liberalų sąjūdis laikosi pozicijos, kad būtina stiprinti Lietuvos gynybą sparčiau nei buvo anksčiau numatyta. Ypatingai akcentuojant šiuos prioritetus:

  • Divizijos įgalinimą (oro gynyba), pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, divizijos sunkinimą, visuotinio šaukimo įgyvendinimą, rezervo aprūpinimą modernia ginkluote.
  • Šiems prioritetams įgyvendinti iki 2030 metų reikalingas papildomas finansavimas siekia 2.7 mlrd. eurų arba 450 mln. eurų per metus.

Liberalų sąjūdis pasisako už tvarų ir ilgalaikį gynybos finansavimo didinimą, lankstų finansavimo modelį.

Artimiausiu metu sieksime konstruktyvių sprendimų dėl:

  1. Gynybos fondo kūrimo;
  2. Aktyvesnio skolinimosi galimybių išnaudojimo, bendro skolinimosi ES lygiu, obligacijų pasitelkimo;
  3. Pelno mokesčio peržiūrėjimo (vertinant verslo asocijuotų organizacijų poziciją); Gynybos dedamosios kai kuriems akcizams;
  4. Valstybės valdomų įmonių turto peržiūrėjimo, kai kurių valstybės valdomų įmonių turto valdymo, dalies akcijų pardavimo, viešojo sektoriaus išlaidų peržiūros.

Nepritariame:

  • Koalicijos partnerių pasiūlytam 150 mln. EUR paėmimui iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies.
  • Neproporcingam papildomo gynybos finansavimo naštos perkėlimui vienai visuomenės grupei ar ekonomikos sektoriui.

Vertinant tai, kad rusija yra nusiteikusi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, labai tikėtina, kad poreikis didinti gynybos finansavimą išliks vienu iš esminių artėjančių kelerių metų politinių uždavinių, kuriam reikės plataus sutarimo.

Palaikome visuomeninę iniciatyvą dėl 4% gynybai ir matome poreikį nedelsiant telkti platų palaikymą susitarimui dėl papildomo gynybos finansavimo, kuris papildytų 2022 metais Seime pasirašytą politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.

Jame turėtų atsispindėti strateginis 4% nuo BVP gynybai tikslas, paremtas atnaujintu situacijos vertinimu, poreikis užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai, plėtoti gynybos pramonę.

Pasisakome už spartesnį, lėšas taupantį bendrų įsigijimų modelį gynybos srityje, bendradarbiaujant su Baltijos valstybėmis ir kitomis sąjungininkėmis.