A. Bagdonas: „Seime telkiama parama Lietuvos pilietybę išsaugoti įgijusiems NATO šalių pilietybę“

Nepavykus pilietybės išsaugojimo referendumui, trečiadienį visų Seimo frakcijų atstovai su Pasaulio lietuvių bendruomene susitarė Pilietybės įstatymu bandyti įteisinti dar vieną išimtį – Lietuvos pilietybę palikti tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę.

„Tarp 2019 m. ir 2024 m. referendumų jau priimta 11 pilietybės išsaugojimo išimčių. Ta grupė žmonių, kurie, įgiję kitos šalies pilietybę, nepraranda Lietuvos pilietybės, po truputėlį plečiasi. Eikime mažais žingsneliais į priekį, kaip buvo daroma iki šiol. NATO valstybėse gyvenantys ir Lietuvos pilietybę turintys lietuviai galėtų vis dėlto išsaugoti Lietuvos pilietybę, jeigu įgytų NATO šalies pilietybę, nes šiame Aljanse mes visi esame saugūs“, – spaudos konferencijoje teigė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke viliasi, kad Lietuvos pilietybės išsaugojimas turint ir NATO valstybės pilietybę galėtų būti pripažintas kaip atskiras atvejis. „Turime grįžti prie atskirų atvejų, kuriuos ir mini Konstitucija, nes kiekvienas pasas yra atskiras žmogaus likimas – atskiras atvejis“, – kalbėjo ji.

Kiti parlamentarai taip pat siūlė paskelbti moratoriumą ir neatiminėti Lietuvos pilietybių proaktyviai, kol nesurastas pilietybės išsaugojimo teisinis pagrindas; priimti Seimo nutarimą referendumo rezultatams įvertinti; įteisinti internetinį balsavimą, kuris padidintų rinkėjų aktyvumą ir referendumuose dalyvaujančių skaičius būtų didesnis.

Sekmadienį už Konstitucijos 12 straipsnio keitimą pasisakė 1 031 941 Lietuvos piliečiai, tačiau jų balsų pritrūko įteisinti pilietybės išsaugojimą.