Mūsų idėja gynybą finansuoti obligacijomis jau modeliuojama Finansų ministerijoje

Finansų ministerijoje rengiamos kelios gynybos finansavimo taupymo lakštais alternatyvos, kaip ir siūlė liberalai, nors konkretus obligacijų kainodaros principai dar nesvarstomi, ketvirtadienį Seime atskleidė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, konkretesnis gynybos taupymo lakštų modelis turėtų paaiškėti po pirmadienį šaukiamo politinių parlamentinių partijų susitikimo, kuriame tikimasi išgryninti bendrą gynybos finansavimo susitarimą. Principui, kad gynybos sprendimai būtų priimami politinėms partijoms radus bendrus vardiklius ir apšlifavus aštrius kampus, pritaria ir Liberalų sąjūdžio frakcija.

Pasak frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, liberalai laukia lankstaus gynybos finansavimo taupymo lakštais būdo, kad, atsižvelgiant į priemonės patrauklumą tarp gyventojų, būtų periodiškai koreguojamos palūkanų normos.

„Šalyje yra didelis finansų rezervas – tai gyventojų indėliai už daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Vyriausybei užsukus reklamos kampaniją ir varijuojant skolinimosi palūkanų procentais, gynybai galima pritraukti kelis šimtus milijonų“, – mano E. Gentvilas. Jis atkreipė dėmesį, kad vien pernai gyventojai įsigijo valstybės obligacijų už 185,6 mln. eurų – ir tai įvyko be jokios reklamos.

Anot finansų ministrės, Vyriausybės obligacijos buvo patrauklios investuoti, nes siūlė geras pajamas iš palūkanų. „Šiuo metu specifinių [taupymo lakštų gynybai] kainodaros principų nenumatyta“, – Seimo liberalams sakė ji.

Kad ir kokį gynybos taupymo lakštų paketą platinti siūlys ateinantį pirmadienį susitarsiančios politinės partijos, šiai priemonei, anot G. Skaistės, įstatymų keisti nereikės.

Ji pridūrė, kad papildomo gynybos finansavimo poreikis iki 2030 m. sudaro 0,7 proc. nuo BVP kasmet. „Bent pusę šių pajamų reikės surinkti iš mokestinių šaltinių, kad jos būtų tvarios“, – ketvirtadienį sakė G. Skaistė.