Neringos savivaldybėje ir toliau mažės nekilnojamojo turto, kurį valdo miestas: valdančioji savivaldybės dauguma birželio 29-osios Tarybos posėdyje deja taip ir neišgirdo opozicijos argumentų bei sutiko išardyti paskutinį vientisą miesto ūkinės paskirties kompleksą – viešame aukcione nusprendė parduoti dalį biudžetinei įstaigai „Komunalinio turto valdymas“ priklausančio nekilnojamojo turto – miesto želdinių auginimui naudojamą šiltnamį.
„Užsidegęs“ miesto meras Tarybos posėdyje visus įtikinėjo, kad šį projektą su potencialiais investuotojais jis derino kelis metus (nors apie tokias derybas iki paskutinės minutės nepasivargino papasakoti Tarybos nariams) ir kad būsimam naujam pastatui surasta vieta – vienintelė galima visoje Neringoje. Iš tokio sandorio, mero teigimu, savivaldybė tik išloš, nes už parduotą pusę, daugiau nei 300 kv. m. šiltnamio su po juo esančia žeme savivaldybė esą turėtų gauti per milijoną eurų, o švedų investuotojai šioje vietoje įrengs galingą šviesolaidžio telekomunikacijų tinklo serverinę teiksiančią paslaugas visai Europai.
Konkrečiai nutarimo, kurį valdantieji Tarybos posėdyje patvirtino vos vieno balso persvarą, aiškinamajame rašte rašoma, kad rengti tokį projektą „paskatino lėšų poreikis savivaldybės vykdomiems projektams bei nekilnojamojo turto paklausa rinkoje“. Šiame rašte be kita ko nurodoma, kad į savivaldybę kreipėsi bendrovė „VentEko Lietuva“, norinti įsigyti patalpų inžinerinės infrastruktūros teritorijoje, kurias būtų galima pritaikyti telekomunikacinio punkto įrengimui. Bendrovė aiškino, kad Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Eastern Light“ įgyvendina tarptautinį projektą Baltijos jūroje įrengiant šviesolaidžio kabelį. Naujas šviesolaidžio žiedas esą sujungs Baltijos jūros regiono šalis bei suteiks prieigas į pasaulinius telekomunikacijų tinklus. Lietuvos teritorijoje Palangos savivaldybėje Monciškių gyvenvietėje ir ties Nida yra numatomi technologiniai kabelio išėjimai į krantą, kartu sudarant galimybę prie šio tarptautinio šviesolaidžio projekto prisijungti vietos verslui bei institucijoms.
Iš pirmo žvilgsnio projektas atrodo įdomus ir patrauklus. Viskas sudėliota tarsi logiškai, šiuolaikiškai, tarptautiškai, bet… kaip visada, velnias slypi detalėse.
Ko gero sunkiausiai suprantamas Neringos valdžios argumentas yra vietos galimai šviesolaidžio serverinei parinkimas. Nejaugi norint pastatyti mažiau nei 200 kv. ploto pastatą iš tiesų buvo būtina išardyti vienintelę mieste likusią vientisą, Taikos gatvėje 45 numeriu pažymėtą, per dviejų hektarų plote įsikūrusią, miestui priklausančią ūkinės paskirties teritoriją, į ją įsileidžiant naują savininką. Negi tikrai nebuvo kitų alternatyvų – nebuvo galima pasiūlyti kitos savivaldybės žemės, pastatų. Beje, pati švedų telekomunikacijos bendrovė prieš Tarybos posėdį informavo, kad dėl nekilnojamojo turto pardavimo ji tarėsi ir su privataus turto savininkais (pavyzdžiui, su užeiga „Feliksas“). Todėl mūsų įsitikinimu, alternatyvų naujojo pastato parinkimui tikrai buvo ir tebėra, tačiau Neringos valdantieji užsispyrė parduoti būtent šią dalį vietos komunalininkams priklausančios savivaldybės žemės.
Miesto opozicijos įsitikinimu, toks sprendimas mažų mažiausiai trumparegiškas. Taip, trumpalaikė finansinė nauda iš tokio sandorio galbūt ir bus. Tačiau kalba eina ne apie trumpalaikę, o ilgalaikę – bent 10-15 metų miesto perspektyvą. Net jei dabar už parduotą šiltnamį ir žemę Neringa gaus apie milijoną eurų ar daugiau, tokie pinigai prie dabartinės infliacijos greičiausiai bus greitai „suvalgyti“ ir vargu ar už juos bus spėta ką nors vertingo įsigyti. Juo labiau, kad ir pats meras rišliai taip ir negalėjo pasakyti kam ir kaip administracija planuoja panaudoti už parduotą šiltnamį su žeme gautus pinigus.
Tuo tarpu žemės, juo labiau savivaldybės valdomos, Neringoje tikrai nepadaugės. Po šio sandorio sumažės ir vietos komunalininkų nekilnojamojo turto ūkis. Tuo tarpu komunalinių paslaugų poreikis mūsų specifinėje savivaldybėje ko gero su metais tik augs, matant kaip sparčiai pusiasalyje kasmet daugėja gyvenamojo būsto savininkų. Akivaizdu, kad būsto priežiūros, infrastruktūros aptarnavimo poreikis savivaldybėje kasmet tik didės, o dėl sudėtingos logistikos tokių paslaugų sulaukti, kad ir iš tos pačios Klaipėdos – sunkiai tikėtina. Ar ateityje savivaldos komunalininkai turėdami „apkarpytą“ nuosavybę bus pajėgūs vykdyti jiems keliamas užduotis, klausimas retorinis.
Kita vertus, inicijuodama neva šiuo metu nereikalingo ar ne visai tinkamai ir efektyviai panaudojamo, miesto savivaldai priklausančio turto pardavimą, Neringos miesto vadovybė vėl panašu lipa ant to paties skaudžiai kertančio grėblio. Juk prieš kelerius metus lengva ranka buvo išparduotos tuo metu apleistos ir „nereikalingos“ automobilių stovėjimo aikštelės, dabar virtusios praktiškai nepakeliamu galvos skausmu ir Neringoje nuolat gyvenantiems, ir į ją atvykstantiems, todėl savivaldybė yra vėl verčiama iš naujo spręsti savo pačios sukurtą problemą siūlydama naujus milijoninės vertės automobilių parkingo statybos projektus.
Mums, kaip opozicijai, taip pat kyla pagrįstų nuogąstavimų, kaip seksis komunalininkams sugyventi su naujais jų teritorijoje atsiradusiais savininkais. Juk dabar net ir paprasčiausius teritorijos pertvarkos ar plėtros planus komunalininkai bus priversti derinti su jų teritorijoje nuosavybę turinčiais naujais savininkais.
Beje, nors meras posėdyje aiškino, kad iš komunalininkų perėmus dalį turto ir jį pardavus aukcione, šiltnamį su žeme esą turėtų įsigyti būtent švedų investuotojai, toks ketinimas nėra niekaip oficialiai įformintas, o tėra žodinis susitarimas. Todėl pastarųjų atsiradimas komunalininkų teritorijoje kaip ir jų neva už tai miestui pažadėtas sumokėti milijonas eurų irgi kaip sakoma – tik šakėmis ant vandens užrašytas. Juk nekilnojamo turto aukcionas dėl dalies šiltnamio pardavimo bus viešas: nėra garantijų ar jis apskritai įvyks, taip pat nėra aišku kokia bus nustatyta pradinė kaina už parduodamą turtą, ar jis bus sėkmingas, kas ir kaip jame dalyvaus, kiek už šį turtą bus sumokėta, galų gale kokie investuotojai šį turtą nusipirks ir ką nusipirkę su juo ten darys irgi yra visiška nežinomybė.
Todėl Neringos Taryboje, liberalų ir konservatorių opozicija vieningai balsavo prieš tokį, mūsų požiūriu, neatsakingą savivaldos nekilnojamojo turto parceliavimą. Mūsų įsitikinimu, išardydami, fragmentuodami savivaldybės valdomą turtą, mes ne sprendžiame esamas, o miestui kuriame naujas problemas. Parduodame turtą, kurio nebesusigrąžinsi. Pardavimą inicijuojantys miesto vadovai, nesugeba paaiškinti kam ir kaip bus panaudoti iš sandorio gauti pinigai. Net ir darant prielaidą, kad šiuo metu savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas nėra efektyviausiu būdu panaudojamas, nejaugi vienintelis būdas kaip šią problemą spręsti yra tik jo pardavimas. Ir ar iš tiesų tie planuojami gauti, kol kas „oriniai“ milijonai už parduotą konkretų savivaldybės nekilnojamąjį turtą, virs realiais naudą miestiečiams atnešančiais projektais.
