Svarbus žingsnis medikų apsaugoje: orumas bus apsaugotas įstatymu

Vakar Seime priimtas itin svarbus pokytis visai Lietuvos medicinos bendruomenei. Tai Administracinių nusižengimų kodekso pataisa, numatanti administracinę atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą.

Pataisos iniciatorė – Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Naujas teisinis reguliavimas palies ne tik medikus, bet ir kitų profesijų atstovus. Mokytojai, paramedikai, kultūros ir socialiniai darbuotojai darbo aplinkoje galės jaustis saugiau ir žinoti, kad jų orumas yra saugomas įstatymo.

„Medicinos darbuotojų bendruomenės orumas iki šiol nebuvo pakankamai apgintas, kaip matome iš daugelio viešojoje erdvėje skambančių istorijų. Nuo šiol medikai, greitosios pagalbos gydytojai ir tie žmonės, kurie teikia viešąsias paslaugas bus efektyviau ginami“,- sako V. Čmilytė-Nielsen.

Ilgai lauktas pokytis

Administracinių nusižengimų kodekso pataisa yra seniai reikalingų ribų tarp pareigos ir teisės nubrėžimas – negalima manipuliuoti specialistų įsipareigojimu suteikti paslaugas, kai nėra užtikrinama, kad užgauliojami ir kitaip engiami, jie neturės galimybės kreiptis dėl jiems padarytos psichologinės žalos.

Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas teigia, kad šios pataisos reikšmė medikų benduomenei yra didžiulė. Anot jo, tai itin reikalingas kultūrinis pokytis, ypač medikams, dirbantiems rizikingiausiose srityse, dažnai susiduriantiems su verbaliniu ir fiziniu smurtu.

„Jeigu atsisėdame į taksi ir kelionės kaina mūsų netenkina, nepradedame šaukti ant vairuotojo, kaip nešaukiame parduotuvėje ant darbuotojų. Medikai yra tokie pat žmonės. Taip, sistema nėra ideali, medikai tai puikiai supranta. Bet mes esame tos pačios šalies piliečiai, tai pradėkime nuo to, kad neįžeidinėtume vieni kitų”, – įžvalgomis dalijasi ligoninės direktorius.

Šis pokytis – vieno esminių medikų bendruomenės lūkesčių iš parlamento įgyvendinimas. Sisteminis pokytis, keičiantis santykį tarp visuomenės ir jai gyvybiškai svarbias paslaugas teikiančių žmonių.

„Noriu labai padėkoti už idėjos pilną realizavimą tiek Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, tiek Joniškio rajono merui Vitalijui Gailiui. Praėjusiais metais Joniškyje vykusioje konferencijoje kalbėjome apie mediko specialybės prestižą ir šis klausimas buvo vienas iš žemai kabančių vaisių.

Kartu su medikų bendruomene rengėme susitikimus, konsultavomės su teisininkais, ruošėme pataisos paketą. Bet didžiulį darbą čia atliko Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, padėjusi idėjai pasiekti realybę. Mes labai pasigendame tokių medikų užtarėjų valdžioje”, – sako M. Gedminas.

Visgi, M. Gedminas tikisi, kad baudų ateityje nebeprireiks iš viso, nes pasikeis visuomenės kultūra. Anot jo, disciplina savaime neatsiranda, tad jei mes neuždedame tam tikrų saugiklių, kurie yra kitose šalyse, į kurias medikai emigruoja, negalime tikėtis teigiamo rezultato.

„Tai taip pat yra vienas iš žingsnių, kurie padės išlaikyti iš rizikingo sektoriaus bėgančius medikus, kurie užtikrina gyvybei reikšmingas paslaugas“, – priduria jis.

Reikalingų sprendimų esama daugiau

Kalbant apie reikalingiausius sprendimus saugiai medikų aplinkai užtikrinti, Joniškio ligoninės direktorius pasidalino kita itin opia medikų kasdienybės problema.

Medicinos darbuotojai neretai baiminasi, kad darbo metu nutikus netikėtam atsitikimui, užgesus žmogaus gyvybei, pradedamas baudžiamasis procesas prieš mediką. Martyno Gedmino teigimu, prieš priimant į baudžiamąjį procesą bet kokį ieškinį, norėtųsi, kad jis būtų įvertinamas specialistų akimis, kurie įvertintų, ar tai nėra pateisinama profesinė rizika, ar tai išvis atspindi baudžiamąją sąvoką.

„Kita problema yra perdėtas medikų persekiojimas, kas atbaido medikus nuo rizikingų specialybių Lietuvoje. Kai yra tam tikras nepasitenkinimas paslaugomis, nesvarbu ar tam yra pagrindas ar ne, žmonės kreipiasi į ligoninę, į akreditavimo tarnybą, į policijos pareigūnus ir į žiniasklaidą. Tačiau kai paaiškėja, kad medikų klaida nebuvo padaryta, straipsnis iš portalų yra pašalinamas, bet, deja, žala jau padaryta“,- dalijasi Joniškio ligoninės direktorius.

Pasak M. Gedmino, jei Lietuvoje būtų taikoma Skandinavijos valstybių praktika, į viešumą pakliūtų tik tie atvejai, kurie būtų institucijų įrodyti kaip neatleistinos klaidos. Tokiu būdu būtų išvengta nepagrįsto šmeižto ir iš to medikams kylančios baimės, lėtinio nuovargio, kuris veda į perdegimą ir net savižudybes.