R. Lopata: „Europos liberalai ragina pasekti Lietuvos pavyzdžiu – nutraukti bendradarbiavimo formatus su Kinija“

Europos šalys turėtų nebedalyvauti skaldančiuose formatuose su Kinija, tokiuose kaip 14+1 grupė, nes bendrauti su šia autokratine Azijos galia reikia vieningai bei koordinuotai, ypač aukščiausiu politiniu lygiu. Toks tikslas numatytas Europos liberalų santykių su Kinija strategijoje, kurią gegužės pabaigoje pristatė Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (ALDE).

Pirmoji iš ekonominio ir politinio bendradarbiavimo su Kinija formato, tuomet dar įvardijamo 17+1, dar 2021 m. pavasarį pasitraukė Lietuva. 2022 m. vasarą paskui mūsų šalį pasiekė Latvija ir Estija, todėl santykį su Kinija šiuo būdu palaikančių šalių liko 14.

Europos liberalų santykių su Kinija strategijos bendraautoriaus, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario prof. Raimundo Lopatos teigimu, dokumente numatyti ir tie žingsniai, kuriuos Lietuvos Vyriausybė praktiškai išbando ir sėkmingai įgyvendina jau dvejus metus.

„Pavyzdžiui, strategijoje įvardijame būtinybę diversifikuoti Europos tiekimo grandines, jas nukreipiant nuo Kinijos į draugiškas Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalis. Kartu prašome Europos Sąjungą derėtis su Taivaniu dėl dvišalės investicijų sutarties, tikintis padidinti tarpusavio prekybą ir investicijas, ypač energetikos ir puslaidininkių sektoriuose“, – sako R. Lopata.

Telkiantis atremti Kinijos ir Rusijos „draugystę be ribų“, Europos liberalai taip pat kviečia stiprinti senojo žemyno bendradarbiavimą su pasaulio demokratijomis, tokiomis kaip Australija, Kanada, Indija, Čilė, Japonija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Taivanas, Indonezija ir Jungtinės Valstijos.

Strategijoje įvardyta, kad „griaudama dabartinę tarptautinę ekonominę tvarką, pažeisdama žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės principus ir vykdydama karinę ekspansiją, Kinijos galia kelia pavojų taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai“, todėl Europos šalys turėtų išlaikyti vienybę gindamos liberalios demokratijos vertybes“.