Seimo liberalai su Lietuvos banku ieškos solidarumo galimybės tarp komercinių bankų ir paskolų mokėtojų

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija trečiadienį vyksiančiame neplaniniame posėdyje su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi tarsis, kokios įmanomos įstatymų leidybos iniciatyvos ieškant sveikesnės pusiausvyros tarp didėjančių gyventojų sąnaudų už mokamas būsto paskolas ir rekordinių komercinių bankų pelnų.

„Pernai pusę milijardo eurų pasiekęs bendras šalies bankų pelnas ir vieno milijardo eurų pelno prognozė už šiuos metus verčia įstatymų leidėją ieškoti priemonių, kaip paskatinti bankus būti solidaresniais su išaugusių palūkanų už būsto paskolas mokėtojais. Kaip liberalai pasisakome už laisvą rinką, tačiau esame prieš tokias rinkos anomalijas“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Seimo Ekonomikos komiteto nario Andriaus Bagdono teigimu, įstatymų leidėjui rūpestį kelia ir bankų didinamos rinkliavos už savo paslaugas, kartu šiems mažinant konsultacijų, tiesioginio ryšio prieinamumą.

„2005 m. vienas didžiausių bankų „Swedbank“ valdė 71 padalinį,  2007 m. kitas didžiausias bankas „SEB“ taip pat valdė 71 padalinį. Juose žmonės galėjo gauti betarpiškas paslaugas, pavyzdžiui, konsultuojantis dėl palūkanų už savo būsto paskolas ar mokėjimų atidėjimo. Nors per keliolika metų šalies ekonomika augo kartais, fizinis bankų pasiekiamumas sumažėjo iki 45 „Swedbank“ skyrių ir 18 „SEB“ skyrių. Mažėjant darbuotojų ir patalpų sąnaudų, bankų įkainiai užtat nemažėja, kaip ir pelnas. Manome, kad tokios aplinkybės reikalauja kitokio, kokybiškesnio susitarimo su savo klientais, tai yra visuomene“, – sako A. Bagdonas.

Pernai SEB banko neaudituotas grynasis pelnas siekė 172,3 mln. eurų (49 proc. daugiau nei 2021 m.), „Swedbank“ grynasis pelnas sudarė 143 mln. eurų (64 proc. daugiau), „Luminor“ pelnas – 124,7 mln. eurų  (67 proc. daugiau).