Vartotojams galimai permokant iki pusės milijardo eurų per metus už elektrą, antradienį dalis Seimo narių nusprendė dėti pastangas panaikinant dirbtinus žaliosios energijos plėtros apribojimus, kurie neleidžia greičiau sumažinti energijos kainų.
Seime vykusios konferencijos dalyviai sykiu sutarė skelbti Energetikos ministerijai ultimatumą: arba žalosios energijos proveržį varžantį 2 GW ribojimą nedelsiant pašalina Vyriausybė su Energetikos ministerija ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba, arba klausimą išspręs pats Seimas.
„Jeigu Vyriausybė ir Energetikos ministerija nesureaguos, klausimas persikels į parlamentą prasidėjus Seimo pavasario sesijai kovo 10 dieną“, – patikino konferencijos rengėjas, liberalas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas.
Renginyje daugumos Seimo frakcijų atstovai stebėjosi, kodėl pernai birželį „Proveržio paketą“ pristačiusiai Energetikos ministerijai pasiūlius Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu riboti komercinių saulės elektrinių plėtrą iki 2 GW, pati ministerija nesiteikia paaiškinti tokio apribojimo motyvų – joks ministerijos atstovas nedalyvavo ir Seimo konferencijoje.
Pagal konferencijoje pateiktus „Litgrid“ duomenis, elektros tinklo galios ribos sudaro 4,4 GW vasarą ir 5 GW žiemą.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad plėtodama saulės energetiką Lietuva šokuoja pakankamai greitai, vis dėlto tik viena koja.
„Pagiriamasis žodis Energetikos ministerijai ir Seimui, kad buvo pagerintos sąlygos, padidintos galimybės rengiantis elektrines ant savo stogo – tiek verslui, tiek fiziniams asmenims. Kita vertus, visiškai stringa saulės elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklų plėtra – ir „stringa“ čia per švelnus žodis, nes ji visiškai užstrigusi“, – kalbėjo jis.
M. Nagevičiaus žodžiais, jau apie vienus metus joks didelio saulės parko gamintojas neprisijungė prie šalies elektros perdavimo tinklo, nes jiems taikomas vadinamasis 2 GW ribojimas. „Tai ypač apmaudu, nes 2022 metais – energetinės krizės laiku, buvo pačios geriausios galimybės vystyti ir saulės, ir vėjo energetiką. Gaištame laiką pačiu palankiausiu metu. Jeigu mes šitos krizės neišnaudosime, ateityje bus dar sunkesnės galimybės vystytis“, – sakė verslininkų atstovas.
Įmonės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius pastebėjo, kad nors Lietuvoje geografinės ir techninės sąlygos plėtoti saulės energetiką reikšmingai nesiskiria nuo kitų šiaurės kraštų, Lietuva pagal pasiektą pažangą lieką 21 vietoje, kai, pavyzdžiui, Estija atsidūrė šeštoje vietoje Europoje, instaliavusi 2,5 karto daugiau už Lietuvą ir auganti dvigubai greičiau.
Verslininkas atkreipė dėmesį, kad šešios žemyne pagal saulės energetikos plėtrą pirmaujančios šalys yra šiaurėje – tai yra turi tokį patį potencialą kaip Lietuva. „Šiose šalyse nėra taikomos kvotos ir nesustabdyta didelių saulės projektų plėtra. Kodėl Lietuvoje taip yra? Aš nuoširdžiai nesuprantu, jokių atsakymų iš fizinės, techninės pusės negirdžiu“, – sakė jis.
R. Sklepovičiaus vertinimu, dirbtinai ribojant pigesnės elektros gamybą, Lietuvos vartotojai praranda iki pusės milijardo eurų per metus. „Apsispręskime, ko mes norime – ar norime pigios elektros? Kad elektra būtų pigi, reikia jos pertekliaus. O kaip kurdami deficitą sumažinsime kainą? (…) Jeigu milijardai investicijų nueis į kaimynines šalis – ir jos tikrai nueis, mes liksime elektrą importuojanti šalis. Lietuva gali prarasti 3 mlrd. eurų investicijų, dėl ko vartotojai, permokėdami už elektrą, per metus praras 300-500 mln. eurų. Koks to tikslas?“, – sakė „Green Genius“ vadovas.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
