Liberalų frakcijos nario, Seimo Ateities komiteto pirmininko, Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės su Armėnijos Respublika pirmininko Raimundo Lopatos interviu Armėnijos naujienų agentūrai „Armenpress“

Pone Lopata, lapkričio 16 d. Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos pradėjo dar vieną karinę agresiją prieš suverenią Armėnijos Respublikos teritoriją, atakuodamos ją nuo rytinės sienos pusės ir įsiverždamos į Armėnijos teritoriją. Kaip vertintumėte tokius agresyvius Azerbaidžano veiksmus ir padėtį regione apskritai?

Mūsų delegacija apie įvykius pasienyje sužinojo pakeliui į Armėniją. Atvykome čia pažymėti Lietuvos ir Armėnijos diplomatinių santykių 30-metį. Vizitą pradėjome nuo Tsitsernakaberdo genocido memorialo – ir mūsų delegacijos narių akyse pamačiau šoką, skausmą ir gilų liūdesį.

Grįžtant prie Jūsų klausimo, galiu pasakyti, kad jaučiamės labai sunerimę dėl praneštų antradienį įvykusių susirėmimų ir sunkiosios ginkluotės panaudojimo prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos, kilusių po kelias dienas tvyrojusios ir vis didėjusios įtampos.

Šiuo metu itin svarbu nedelsiant nutraukti ir ateityje susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie dar labiau praplėstų konfliktą geografiškai ir sukeltų žmonių kančias. Tvirtai atmetame jėgos panaudojimą ar grasinimą panaudoti jėgą kaip priemonę tarptautiniams ginčams spręsti.

Visos pajėgos turėtų grįžti į pozicijas, kurios buvo užimtos iki 2021 m. gegužės 12 d., taip atveriant kelią pradėti sienų ribų nustatymo procesą per derybas, kurios būtų globojamos tarptautiniu mastu, o ne nustatant faktus vietoje. Palankiai vertinu pasiūlymus dėl galimos tarptautinės stebėjimo misijos pasienyje ir raginu Armėniją imtis konkrečių veiksmų šia kryptimi.

Taip pat labai svarbu, kad šalys nedelsdamos įsitrauktų į esmines derybas, globojamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Minsko grupės pirmininkų, siekiant derybų būdu, visapusiško ir tvaraus Kalnų Karabacho konflikto sprendimo.

2020 m. rugsėjo 27 d. Azerbaidžanas pradėjo didelio masto karą prieš Arcachą. Šiandien Azerbaidžane nelaisvėje laikomi dešimtys armėnų karo belaisvių ir civilių. Azerbaidžano valdžia nuolat skelbia, kad Arcacho konfliktas baigėsi. Ar galite pakomentuoti Azerbaidžano politiką Kalnų Karabacho konflikte?

Lietuva kartu su visa ES Kalnų Karabacho konflikto nelaiko išspręstu. Tai akivaizdu. Labai palinkėčiau Pietų Kaukazo žmonėms ir šalims taikos, klestėjimo ir gebėjimo patiems priimti suverenius sprendimus. Kalnų Karabacho konfliktas tebėra pagrindinė kliūtis šiuo atžvilgiu. Štai kodėl manau, kad Armėnijai ir Azerbaidžanui galiausiai būtų naudingiausia sąžiningai įsitraukti į esmines derybas, globojamas ESBO Minsko grupės pirmininkų. Esu tvirtai įsitikinęs, kad šiam konfliktui išspręsti tiesiog nėra jokių kitų įmanomų alternatyvų, išskyrus tiesioginėmis derybomis pasiektą kompromisą.

Už šį konfliktą jau buvo sumokėta labai didelė kaina, čia, žinoma, kalbu apie žmonių gyvybes ir kančias, bet ir apie suverenitetą, apie Pietų Kaukazo šalių galimybę laisvai vystytis, laisvai pasirinkti savo kelią. Kita svarbi pastaba – ES gali ir turi vaidinti daug aktyvesnį vaidmenį tiek remdama Minsko pirmininkų pastangas, tiek prisidėdama prie taikos kūrimo Pietų Kaukazo regione. Lietuva skatina tokį vaidmenį ir aktyviai prie jo prisideda, tai paliudijo ministro G. Landsbergio ir jo kolegų iš Austrijos, Rumunijos vizitas regione ES vardu. Pridurčiau dar vieną elementą: Pietų Kaukazo regiono pokyčiai atspindi tendencijas, kurios turi pasaulinę reikšmę. Labai svarbu stiprinti JAV įsitraukimą.

Dėl karo belaisvių klausimo, jau šių metų vasarį Lietuvos Seimo tarpparlamentinių santykių su Armėnija grupė paragino Azerbaidžaną paspartinti apsikeitimą karo belaisviais ir įkaitais, nedelsiant nutraukti baudžiamąsias bylas prieš juos ir užtikrinti jų perdavimą Armėnijai. Besąlygiškas ir neatidėliotinas visų kalinių grąžinimas (taip pat dalijimasis turimais minų žemėlapiais) gali būti labai svarbus žingsnis pasitikėjimo atkūrimo link. Savo pareiškime taip pat paraginome Europos Sąjungos institucijas nuosekliai kelti šį humanitarinį klausimą dabartinių ir būsimų santykių su Azerbaidžanu kontekste.

Kokios yra Armėnijos ir Lietuvos dvišalės ir daugiašalės partnerystės stiprinimo perspektyvos, įskaitant bendradarbiavimą su ES?

Minint abipusio pripažinimo (Lietuva pirmoji pasaulyje valstybė pripažino Armėnijos nepriklausomybę) ir diplomatinių santykių užmezgimo 30-metį, tvirtai pasitikėdamas galiu teigti, kad pastaraisiais metais dvišalė Lietuvos ir Armėnijos partnerystė gilėjo ir plėtėsi labai sparčiai, ypač po aksominės revoliucijos. Mes iš naujo atradome Armėniją. Ir aš tikiu, kad tai buvo ne vien tik mes.

Mes nuosekliai dalijamės pačios Lietuvos sėkme ir pamokomis įvairiose srityse, intensyviname politinį dialogą, didiname vystomojo bendradarbiavimo pagalbą. Galiu tik dar kartą patvirtinti Lietuvos ryžtingą norą ir toliau teikti politinę ir praktinę paramą demokratinių reformų procesui Armėnijoje.

Nors pasaulinės pandemijos paralyžiavo pasaulį ir trukdė kai kuriems bendradarbiavimo formatams, mums taip pat pavyko tai išnaudoti savo dvišalių santykių labui. 2020 m. Lietuva rėmė Armėniją įranga (pvz., AAP, PGR tyrimais, intensyvaus terapijos įranga), atliko medicininę misiją Armėnijoje, parėmė Armėniją 27 500 dozių ES pagamintų „AstraZeneca“ vakcinų ir 50 000 „Spikevax“, pagamintų Modernos,  vakcinos dozių. Ir šis vaisingas bendradarbiavimas vystosi ir tęsiasi.

Man ypač malonu pastebėti, kad solidarumas veikia abipusiškai. Kaip mes sakome – draugą nelaimėje pažinsi. Armėnijos vyriausybė solidarizuojasi su mūsų šalimi deleguodama kurdų kurmandžių kalbos vertėją remti Lietuvos institucijas, kai tokios praktinės paramos mums labiausiai reikėjo, atsižvelgiant į Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje vykstančią migracijos krizę.

Kalbant apie  Europos Sąjungos  klausima, Lietuva yra tvirta dar aktyvesnio ES vaidmens regione šalininkė. Kuo labiau įsitrauksite į Europą, tuo stipresnės paramos galėsite sulaukti, kad sustiprintumėte Armėnijos demokratiją, suverenitetą, klestėjimą ir galbūt netgi saugumą. Ir čia aš kalbu ne tik apie finansinę paramą – manau, kad Armėnija gautų naudos iš didesnio ES „twinning“ ir „taiex“ projektų skaičiaus, ES patarėjų įvairiose srityse ir daugelio kitų ES turimų priemonių. Tai dabar svarbiau nei bet kada anksčiau, atsižvelgiant į iššūkius, kuriuos matome dabar, bet ir į naujas galimybes, kurios atsivėrė įgyvendinant CEPA susitarimą tarp ES bei Armėnijos, taip pat, kaip ir įgyvendinant Armėnijos sisteminių reformų darbotvarkę.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas. Jaučiu dabartines nuotaikas Armėnijoje. Suprantu jūsų skausmą, nerimą, kurį sukelia iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Armėnija. Vis dėlto palinkėčiau Armėnijos žmonėms nenuvertinti savo pasiekimų, išlaikyti pasitikėjimą ir tikėjimą. Iššūkiai yra tam, kad juos būtų galima įveikti. Tai, kad JAV prezidentas Joe Biden (Džo Baidenas) pakvietė Armėniją dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime už demokratiją, yra labai svarbios Armėnijos pažangos įrodymas. Tai labai svarbus pripažinimas ir puiki galimybė, ir esu įsitikinęs, kad Armėnija ja pasinaudos kaip įmanoma geriau.