R. Juška: atspindėti savivaldybių poreikius biudžete įpareigoja Konstitucija

2021 metų valstybės biudžete savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti buvo suplanuota 102 mln. eurų, tačiau iš jų paskirstyta tik pusė numatytos sumos – 55 mln. eurų. Tikslinant biudžetą sutaupyti 46 mln. eurų, paimti į Vyriausybės rezervą, o savivaldybėms tik atitinkamai padidinta planuojamų surinkti pajamų prognozė. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Ričardas Juška teigia, kad dabartinėje situacijoje savivalda daugiau reiškia savarankišką finansavimo paiešką centrinės valdžios jai numatytoms funkcijoms įvykdyti, nors pagal Konstituciją valstybei ir yra numatytos pareigos remti savivaldybes.

„Savivaldybės, kurios rezultatyviai įgyvendino valstybės deleguotas funkcijas ir mažesniais nei planuota kaštais pasiekė reikalaujamus rezultatus, sutaupytas lėšas galėtų naudoti kitiems tikslams toje pačioje veiklos srityje. Tokiu sprendimu būtų prisidėta prie Vyriausybės tikslo – savivaldos savarankiškumo stiprinimo, o savivaldybės būtų paskatintos efektyviausiai naudoti joms skirtas lėšas. Tačiau dabar savivaldybių sutaupyti finansai tiesiog nukeliavo į Vyriausybės rezervą – tai demotyvuoja savivaldą siekti geresnių rezultatų“, – dėstė R. Juška.

Dar 2005 metais Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, jog atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, kitus svarbius veiksnius, būtų užtikrintas savivaldybių funkcijų finansavimas. Anot VVSK pirmininko R. Juškos, dabartiniame biudžete tokia nuostata neatsispindi.

„Trūksta bent 14 mln. eurų savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti, kad savivaldybių pajamos bent jau nemažėtų lyginant su praėjusiais metais“, – sakė R. Juška.

Pasak politiko, fiskalinės drausmės taisyklių išimtys galėtų būti taikomos ne tik centrinei valdžiai, bet ir savivaldybėms. Tai leistų savivaldai lengviau skolintis ir vykdyti gyventojams reikalingus projektus, užtikrinti tinkamą funkcijų įgyvendinimą.

„Šiuo metu savivaldų iniciatyva savarankiškai investuoti yra apribota itin griežtų skolinimosi limitų. Pinigų lyg ir yra, bet skolinimosi limitai neleidžia jais pasinaudoti. Taip užkertamas kelias pritraukti užsienio investicijas, savivaldybės negali pasinaudoti ES teikiama parama, negali savarankiškai vystyti plėtros projektų“, – dėstė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.

Numatomame valstybės biudžete 4,6 mln. eurų pajamų savivaldybės negavo vien dėl žemės mokesčio, kuris neplanuotai susidarė centrinei valdžiai pakoregavus žemės aplink vandens telkinius mokestines ribas. R. Juška taip pat teigia, kad dėl karantino didelių nuostolių patyrė ir savivaldybių viešojo transporto sistema, kurių, deja, valstybė nebuvo pasiruošusi kompensuoti, nors noriai tai daro privačių vežėjų atveju.

„Ne tik savivaldybių transporto sistema, bet ir kelių infrastruktūros gerinimas turi būti absoliutus valstybės prioritetas, nes nesant tinkamo susisiekimo tinklo, nereikia tikėtis investicijų į nuo didžiųjų miestų nutolusias vietoves ir jų realų regionų atgaivinimą“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis Ričardas Juška.