Politikai ir visuomenės veikėjai dėl A. Navalno įkalinimo ragina ES įgyvendinti vadinamąjį Magnitskio aktą

Žinomi politikai, žmogaus teisių gynėjai ir visuomenės veikėjai ragina Europos Sąjungos lyderius imtis skubių veiksmų reaguojant į Aleksejaus Navalno neteisėtą įkalinimą ir įvesti papildomas sankcijas V. Putino režimui. Tuo tikslu išsiųstas atviras kreipimasis į Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charlesą Michelį ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, raginant taikyti ES žmogaus teisių sankcijų mechanizmą, taip vadinamą ES Magnitskio aktą.

Artėjant vasario 22 d. vyksiančiam ES Užsienio reikalų tarybos susitikimui, 162 žinomi visuomenės veikėjai, ekspertai, politikai ir žmogaus teisių gynėjai iš daugiau kaip 40 šalių, taip pat – Rusijos opozicijos nariai, kreipėsi į ES lyderius ragindami imtis neatidėliotinų veiksmų reaguojant į A. Navalno neteisėtą įkalinimą ir įvesti papildomas sankcijas V. Putino režimui.

Kreipimasis inicijuotas trijų Europos Parlamento narių – Petro Auštrevičiaus, Raphaëlio Glucksmanno ir Radosławo Sikorskio, taip pat – žmogaus teisių aktyvisto Williamo Browderio, Rusijos demokratijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos ir Rusijos užsienio politikos ir saugumo eksperto Edwardo Lucaso. Laišku raginama „siekti besąlygiško ir skubaus A. Navalno išlaisvinimo ir policijos smurto prieš Rusijos žmones, dalyvaujančius taikiuose protestuose visoje Rusijos Federacijoje, nutraukimo“.

Laiške raginama taikyti ES žmogus teisių sankcijų mechanizmą, taip vadinamą ES Magnitskio aktą bei patraukti atsakomybėn atsakinguosius už žmogaus teisių pažeidimus prieš A. Navalną, įskaitant pasikėsinimą į jo gyvybę, smurtą prieš taikius protestuotojus.

Tuo atveju, jei Rusijos valdžia atsisakys bendradarbiauti, laišką pasirašiusieji reikalauja tikslinių ES sankcijų „asmenims ir įmonėms, prisidedančioms prie V. Putino režimo vykdomo teroro ir žmogaus teisių pažeidimų politikos, o taip pat taikyti sankcijas Kremliaus strateginiams projektams, tokiems kaip „Nord Stream 2“.

Kreipimąsi į ES vadovus pasirašė buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis ir septyni buvę ES šalių narių vyriausybių vadovai. Kreipimąsi parėmė Lenkijos Senato pirmininko pavaduotojas Michałas Kamińskis, Čekijos, Lietuvos, Latvijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkai: Pavelas Fischeris, Žygimantas Pavilionis, Rihardsas Kolsas ir Tomas Tugendhatas, bei Prancūzijos Senato Europos reikalų komiteto vicepirmininkas André Gattolinis. Laišką pasirašė anksčiau Europos Parlamento pirmininko pareigas ėjęs Jerzy Buzekas, Europos Parlamento vicepirmininkė Roberta Metsola ir daugiau kaip 30 esamų ir ankstesnių Europos Parlamento narių, kurie remia pokyčius Rusijoje.

Kreipimąsi taip pat pasirašė už demokratinę Rusiją kovojantys Michailas Chodorkovskis („Atviros Rusijos“ steigėjas), Andrejus Zubovas (Liaudies laisvės partijos „PARNAS“ vicepirmininkas),  Garis Kasparovas (Žmogaus teisių fondo pirmininkas), politologai Lilija Ševtsova ir Andrejus Piontkovskis, žurnalistas Konstantinas Eggertas bei Natalia Arno (Laisvos Rusijos fondo prezidentė).

Paramą kreipimuisi išreiškė 2018 m. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatas ukrainietis Olegas Sentsovas, pasaulyje gerai žinomų žmogaus teisių organizacijų atstovai ir aktyvistai, taip pat pripažinti Rusijos ekspertai Stevenas Blockmansas, Davidas J. Krameris ir Brianas Whitmore’as bei Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas.

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ („Atnaujinkime Europą“) narys: „Laikas duoti atsaką nuožmiam Kremliaus puolimui prieš pagrindines žmogaus teises pačioje Rusijoje, taip pat būtina tinkamai reaguoti į agresyvius režimo veiksmus kaimynystėje ir Europoje. Tik ženkliai išplėtus sankcionuojamų asmenų, tiesiogiai susijusių su Kremliumi, sąrašą bus galima tikėtis pokyčių“.

Raphaëlis Glucksmannas, Europos Parlamento narys, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys: „Laikas suprasti, kad Rusijos režimas nenori bendradarbiauti ir kad jis niekina mūsų silpnumą. Turime skubiai liautis dvejoti ir smogti korumpuoto režimo nariams bei sąjungininkams ten, kur skauda: į piniginę. Įšaldykime jų turtą, paimkime jų jachtas, užblokuokime Rusijos oligarchų pinigus: jie negali būti toliau įleidžiami į ES. Europos vyriausybės nedvejodamos turi sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą, kuris tik suriš mums rankas ir neleis veikti autonomiškai ir strategiškai, reaguojant į priešiškus Maskvos veiksmus“.

Radosławas Sikorskis, Europos Parlamento narys, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys:„Rusija pažemino mūsų Vyriausiąjį įgaliotinį, bet mes galime sau leisti ilgą žaidimą. Mums nereikia nieko Rusijos prašyti, mūsų sankcijos veikia. Tol, kol Rusija okupuoja Ukrainą, slopina pilietines ir žmogaus teises, žudo ir įkalina savo kritikus, sankcijos turi likti. Savo politiką turime būti pasirengę keisti tada, kai jie pakeis savąją.“

Williamas Browderis, žmogaus teisių gynėjas: „Tai – raudona linija ES. Jei po to, kai V. Putinas bandė nužudyti savo pagrindinį politinį oponentą, o šiam išgyvenus jį įkalino, ES agresyviai nenaudos sankcijų V. Putino režimui, tuomet ES yra žlugusi organizacija, kai kalbame apie žmogaus teises ir demokratiją“.

Vladimiras Kara-Murza, Laisvos Rusijos fondo vicepirmininkas: „Per daugelį metų aukšti V. Putino režimo pareigūnai ir oligarchai įprato vogti iš mūsų žmonių Rusijoje, o paskui perkelti savo grobį į Vakarus. Laikas ES nutraukti šią ydingą praktiką ir parodyti, kad tie, kurie piktnaudžiauja pagrindinėmis demokratinėmis teisėmis Rusijoje, nebebus laukiami Europos demokratinėse valstybėse“.

Edwardas Lucasas, rašytojas, buvęs žurnalo „The Economist“ vyriausiasis redaktorius: „Tai puiki ir savalaikė iniciatyva – visi, kuriems rūpi laisvė ir teisingumas Rusijoje bei Vakarų savigarba, turėtų ją paremti ir pasirašyti.“