Ateities komitetas: be humanitarinių mokslų neįmanoma mąstyti apie valstybės ateitį

Vasario 3 d. Seimo Ateities komitete prasidėjo virtualių diskusijų ciklas –,,Humanitarikos ateitis ir intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“. Pirmajame susitikime aptarta dabartinė humanitarikos būklė ir jos vaidmuo valstybėje.

Forume pabrėžta humanitarikos – kaip ateities vizijos kūrimo – svarba. Būtent šių mokslų pagrindu matomas nūdienos kontekstas, visuma ir praeitis yra susiejama su dabartimi. Humanitarika per paveldą ir tradicijas įtraukia istorinį aspektą į dabarties apmąstymą ir ateities projekcijas.

Akcentuota, kad gebėjimas susikalbėti, diskutuoti ir tartis yra skiriamasis humanitarikos bruožas, tačiau šiuo metu viešasis dialogas įgavęs visuomenę poliarizuojančių bruožų. Tai nėra gera tendencija, todėl humanitariniai mokslai turi įsipareigoti skatinti viešą kalbėjimą tiriamojo lauko temose bei kritiniu reagavimu į aktualijas.

Humanitariniai mokslai susiduria su intensyviu biurokratinių mechanizmu, o ši sąsaja kuria pavojų, nes humanitarika suartėja su valstybės ideologine dalimi. Šiuo metu visa visuomenė gyvena technologijų įsigalėjimo sąlygomis. Tai paliečia ir humanitarikos lauką, kur technologizacija kuria ir neigiamus padarinius.

Susiduriama ne tik su išorės, bet ir vidaus iššūkiais: humanitarika,  jos lauko mokslininkai nepasinaudoja Konstitucijoje įtvirtintais principais, todėl jie lieka deklaratyvūs ir nėra suvokiami kaip bendra visuma. Nepaisant to, humanitariniai mokslai turi didžiulę reikšmę valstybės ir tautos kūrimui, pilietinės sąmonės ugdymui.

Diskusija suteikė impulsą toliau plėtoti humanitarikos ir Lietuvos intelektualinio savarankiškumo sąsajas bandant aiškinantis, kaip humanitarizuoti politiką ir paskatinti politikos formuotojus iš naujo įvertinti humanitarikos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.

Įžvalgomis apie tolimesnes humanitarinių mokslų ir šalies intelektualinio savarankiškumo sąsajas bei raidos perspektyvas vykusiame Ateities komiteto surengtame forume dalijosi Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas, kultūrologas Darius Kuolys, Vilniaus Universiteto Senato pirmininkė, literatūrologė Dainora Pociūtė, filosofai Alvydas Jokubaitis, Naglis Kardelis ir Vytautas Ališauskas, politologai Antanas Kulakauskas, Vladimiras Laučius bei kiti dalyviai. Renginį moderavo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.

Seimo internetinės svetainės ,,Youtube“ paskyroje galite peržiūrėti visą įvykusios diskusijos įrašą: nuoroda.

Kitas „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ forumo susitikimas numatomas ateinantį trečiadienį, vasario 10 d., tuo pačiu metu.