Grupė europarlamentarų ragina Lietuvą, Latviją ir Europos Komisiją stabdyti bet kokią finansinę paramą Baltarusijos režimui

40 europarlamentarų grupė ragina Lietuvos ir Latvijos Vyriausybes bei Europos Komisiją nutraukti bet kokios finansinės paramos, teikiamos pagal ES programas, perdavimą Baltarusijos valstybinėms institucijoms. Paaiškėjus, kad Lietuvai tarpininkaujant – pagal Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą – Baltarusijos teisėsaugos struktūras pasiekė ES finansinė parama, už kurią režimas įsigijo 15 dronų, grupė europarlamentarų kreipėsi į Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių vadovus, taip pat – į Kaimynystės ir plėtros eurokomisarą Olivér Várhelyi. Europarlamentarai ragina nekartoti klaidų, dėl kurių gali nukentėti prieš autoritarinį režimą kovojanti baltarusių pilietinė visuomenė, kruopščiai ištirti atvejį dėl dronų finansavimo ir revizuoti visą Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą, kuriai per 2014-2020 m. laikotarpį buvo numatytas 81,4 mln. eurų biudžetas (iš jų – 74 mln. eurų ES paramos lėšų).

Bendrame 40-ties europarlamentarų iš 18-kos šalių kreipimesi pažymima, kad bet kokia ES finansinė parama Baltarusijos institucijoms turi būti įšaldyta ir sustabdyta tol, kol Baltarusijoje įvyks nauji laisvi rinkimai. Europarlamentarų grupė ragina ES tiesiogiai paremti baltarusių pilietinę visuomenę ir visus, kurie nukentėjo nuo A. Lukašenkos režimo. Kreipimąsi į Lietuvos ir Latvijos Vyriausybę bei Europos Komisiją inicijavo Europos Parlamento frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius.

„Paaiškėjęs faktas apie Lietuvos ir Baltarusijos teisėsaugos struktūrų bendradarbiavimą dalinantis ES paramą šokiravo kolegas europarlamentarus. Akivaizdu, kad Baltarusijos režimas naudoja visas įmanomas priemones susidoroti su pilietine visuomene ir savo oponentais. Mes nesužinosime, ar tie 15 dronų, kuriuos su Lietuvos tarpininkavimu įsigijo Baltarusijos struktūros, jau buvo ar bus panaudoti prieš taikius protestuotojus. Tai, kad Lietuvos Vyriausybės sprendimu Baltarusiją pasiekė ES paramos lėšos, labai aiškiai parodo, kad S. Skvernelio Vyriausybė nebuvo kritiška, visiškai ignoravo prezidento rinkimų foną Baltarusijoje bei masinius sulaikymus dar iki rinkimų. Tai, kad buvo patikėta autoritarinio režimo struktūrų gerais ketinimais, yra totalus politinis aklumas“, – sako kreipimosi autorius P. Auštrevičius.

Europarlamentaras priduria, kad neįtikina dabartiniai Lietuvos institucijų pareiškimai, esą jos dronų įsigijimo istorijoje buvo tik projekto vykdytojos, o atsakomybę turėtų prisiimti Europos Komisija.

„Taip, ES turi imtis rimtų pokyčių, bet ne kas kitas, o Lietuva pirmiausia turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad ES politikoje Baltarusijos atžvilgiu įvyktų taip reikalingos permainos. Dronų istorija yra tik vienas atvejis. Lietuvos valdžiai laikas įvertinti ir kitas grėsmes, kurias kelia karinį bendradarbiavimą su Kremliumi gilinti norintis Baltarusijos režimas, žadantis bet kokia kaina paleisti Astravo atominę elektrinę. Tikiuosi, kad jokiai Lietuvos valdžiai nekils noras papildomai investuoti į šios atominės jėgainės „saugumą““, – sako P. Auštrevičius.