Merai tikisi aiškių Vyriausybės sprendimų dėl savivaldybių prarandamų GPM įplaukų: gali tekti įjungti taupymo režimą

Siekdamos suvaldyti koronaviruso situaciją ir dėl šalyje įvesto karantino, savivaldybės visoje Lietuvoje patiria biudžetų deficitus. Savivaldybėms jau dabar skaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuostolius, Vyriausybė skubiai priima sprendimą skirti finansinę pagalbą užsienio šalims, nors vis dar nėra aiškių savivaldybių praradimų kompensavimo mechanizmų. Tik pažadai, kad nuostolius galbūt bus galima kompensuoti skolinantis. Liberalai ragina Vyriausybę aiškių ir dokumentais, o ne pažadais grįstų sprendimų dėl biudžeto praradimų kompensavimo savivaldybėms.

“Viena vertus, Vyriausybė primygtinai ragina savivaldybes išsaugoti darbo vietas: neleisti darbuotojų į prastovas ir atostogas. Tuo pačiu vis dar nėra aiškios žinios, kaip bus kompensuojami neišvengiami praradimai, kurie greičiausiai sieks milijonus eurų. Kuomet kalbame apie savivaldybių biudžetus, tai – didžiuliai pinigai. Šiandien reikalingas Vyriausybės įsipareigojimas ir aiškus pagalbos savivaldybėms planas”, - neaiškią situaciją, kurioje šiuo metu atsidūrę merai įvardija Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Didelė dalis Trakų maitinimo įstaigų nebevykdo veiklos, viešbučiai stovi tušti

Trakų raj. merė Edita Rudelienė akcentuoja, kad žiūri į ateitį – GPM įplaukos savivaldybei svarbios kiekvieną mėnesį. Pajamų nebegauna dalis pardavimo įmonių, stoja turizmo verslas ir restoranai, kai kurios gamybos įmonės mažina veiklos apimtis.

“Savivaldybės biudžete GPM yra labai svarbi pajamų dalis. Šiuo metu matome, kad kai kurie verslai sustabdę veiklą, kai kurie – sumažinę apimtis. Tai reiškia, kad ateityje planuota šių metų GPM dalis gali būti gerokai mažesnė. Vyriausybė skatina savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų neleisti į prastovas, neapmokamas atostogas, vykdyti veiklas nuotoliniu būdu ir mokėti atlyginimus.  Mums labai svarbūs mūsų įstaigų darbuotojai, jie teikia paslaugas rajono gyventojams, šiuo metu jie dirba ir gauna atlyginimus, savivaldybė planuoja imti trumpalaikę paskolą darbuotojų atlyginimų užtikrinimui, tačiau kokia mūsų padėtis bus vėliau – neaišku. Vyriausybė kalba apie kompensavimą, tačiau iki galo nežinome, kas ir kaip bus daroma. Savivaldybėms turi būti įvardinta, kaip veiks kompensavimo mechanizmas”, - pastebi E. Rudelienė.

Trakų raj. savivaldybė, kaip ir kitos, patiria įvairių papildomų išlaidų, susijusių su koronaviruso infekcijos stabdymu:dezinfekuoja laiptines ir gatves, įrengė karščiavimo kliniką, pirko apsaugos priemones ir vienkartinius testus, vis dar teikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas saviizoliacijoje esantiems žmonėms bei pavežėjimo iki patikros punktų paslaugas.

Taip pat, artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje planuojama priimti sprendimus, kurie sušvelnins sąlygas nuo pandemijos nukentėjusiam verslui: verslai bus atleidžiami nuo nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių, turgaus prekybininkai – nuo paviljonų nuomos mokesčių, tuo laikotarpiu, kai nevykdoma veikla. Šie mokesčiai taip pat yra savivaldybės biudžeto pajamos, kurios šiais metais bus negautos.

Trakai šiemet – Lietuvos kultūros sostinė. Miestas atšaukė daug įvairių planuotų kultūros ir sporto renginių. Šiais metais buvo tikimasi ypač daug lankytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos visas turizmo verslo sektorius negaus planuotų pajamų.

“Tikimės, kad Vyriausybė priims aiškius sprendimus ir savivaldybių negautos pajamos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Tokiu būdu galėsime užtikrinti darbo užmokestį mūsų įstaigų darbuotojams ir paslaugas mūsų gyventojams. Dar kol nebuvau mere, Trakų raj. savivaldybės istorijoje yra buvę, kai įstaigų darbuotojų atlyginimai vėluodavo ir tris mėnesius. Tikiuosi, kad tokios situacijos nebus ir neteks galvoti apie darbuotojų atleidimą ir etatų mažinimą. Kalbu ir apie kultūros įstaigas, darželius, mokyklas, kitas savivaldybės įmones. Tam reikia, kad Vyriausybės pažadai virstu konkrečiai įvardintais sprendimais ir realiais dokumentais”, - svarsto merė.

Tauragė skaičiuoja galimą GPM praradimą – gali siekti ir 4 mln. eurų, gali tekti įjungti taupymo režimą

Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas įsitikinęs, kad savivaldybė gali patirti 20-30 proc. biudžeto pajamų mažėjimą dėl nesurinkto GPM. Ši suma gali siekti ir 4 mln. eurų.

“Akivaizdu, kad tikrai bus pajamų nesurinkimas. Vyriausybė sako, kad galėsime prarastą GPM dalį dengti trumpalaikėmis paskolomis iš valstybės iždo. Priklausomai nuo priimtų teisės aktų Vyriausybėje, mums, savivaldybėms, reikės priimti sprendimus, o variantai yra du: teks arba skolintis, arba taupyti”, - sako D. Kaminskas.

Jo teigimu, apie 50 proc. savivaldybės biudžeto sudaro darbo užmokestis – įjungus taupymo režimą turbūt tektų paliesti ir jį, nukentėtų vykdomi ir suplanuoti projektai, kitos programinės lėšos.

“Jeigu reikės įjungti taupymo režimą, turėsime priimti sunkius sprendimus. Turbūt nėra įmanoma, kad būtų galima sutaupyti didelę dalį trūkstamų lėšų vieno sektoriaus sąskaita. Tektų peržiūrėti visus, susidėlioti prioritetus, ieškoti bendro susitarimo ir priimti visiems labiausiai priimtiną sprendimą. Labai laukiame konkrečių sprendimų ir aiškių mechanizmų iš Vilniaus, tačiau tiek Vyriausybė, tiek savivaldybės, turime padaryti viską, kad ekonomika būtų išlaikyta tame pačiame lygyje, būtų išsaugotos darbo vietos, darbuotojų atlyginimų lygis, su kuo mažesne našta valstybės ir savivaldybių ateičiai”, - sako D. Kaminskas.

Pasak mero, pasiūlymas savivaldybėms skolintis ilgesniam laikui iš valstybės iždo ateityje gali būti didelė našta.