fbpx

N.Putrienė, R.Garliauskas: Ar Kauno Laisvės alėja vis dar laisva?

nijole rokas

Kalbos ir saviraiškos laisvės negali riboti nei savivaldybė, nei valstybė. Tai – prigimtinės žmogaus teisės ir kartu pamatinės vertybės, kurias turime ginti be jokių kompromisų. Bet taip atrodo ne visiems. Kauno savivaldybės sprendimas neišduoti leidimo LGBT eitynėms Kaune – tai akibrokštas visai LGBT bendruomenei, žmogaus teisių pažeidimas ir didžiulis žingsnis atgal, ignoruojant dalį savo visuomenės.

Šioje konkrečioje situacijoje ypatingai intriguoja visas leidimo neišdavimo procesas, kai organizatoriai net tris kartus kreipėsi į savivaldybę, siūlė skirtingus eitynių maršrutus ir galų gale atsimušė į tiesiog groteskišką atsakymą: leidimo eiti Laisvės alėja išduoti negalima, nes Laisvės alėjoje vyksta remonto darbai ir suskilusios trinkelės kelia pavojų gyventojų saugumui.

Norisi paklausti: gal tada iš viso reikėtų uždrausti žmonėms vaikščioti Laisvės alėja? Išloštume dviem aspektais: apsaugotume Kauno gyventojus ir svečius nuo pavojaus ir – kas ne mažiau svarbu – apsaugotume savivaldybę nuo gyventojų, nes jie paprasčiausiai negalėtų iki jos ateiti (Kauno savivaldybė įsikūrusi Laisvės alėjoje).

Atrodo, kad mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama savivaldybė ir miesto Taryba eina ne europietiškų vertybių, o mūsų Rytų kaimynų mentaliteto keliu. Savivaldybė turėtų užtikrinti visų savo miestiečių teises ir laisves. Vietoje to susidaro įspūdis, kad tiek Kaune, tiek neretai ir kituose Lietuvos miestuose LGBT bendruomenė laikoma po padidinamuoju stiklu kaip „nepatogi“, „provokuojanti“, galinti „sukelti sunkumų“. Laikas atsimerkti – LGBT žmonių yra visur, ir jie turi teisę reikšti ir švęsti save.

Kauno LGBT eitynių organizatoriai tai daro visiškai legaliu ir skaidriu keliu. Tai nėra pogrindinė akcija, siekianti kiršinti ar provokuoti – priešingai, renginys iš anksto suplanuotas, o organizatoriai nuo pat pradžių stengiasi kuo labiau bendradarbiauti su savivaldybe visais su eitynėmis susijusiais klausimais ir viešinti visą organizacinį procesą. Kaune jau keli metai naudojamas šūkis „Kaunas tvarkosi“. Ilgą laiką jis buvo siejamas su infrastruktūros projektais. Deja, pastaruoju metu atrodo, kad Kaunas „tvarkosi“ ir su miesto bendruomenėmis: užgniaužiama bendruomenių iniciatyva, ribojama gyventojų teisė į susirinkimų laisvę. Turime siekti, kad mūsų šalyje tokių žmogaus laisves ribojančių sprendimų neliktų, o teisės, laisvės ir lygios galimybės būtų užtikrinamos visiems. Gal jau laikas pagaliau leisti žmonėms gyventi laisvai?